Vaistažoles savo kasdienybėje vartoja daug žmonių – tikriausiai ne kartą teko girdėti apie čiobrelių naudą skaudančiai gerklei, levandų pagalbą miegui, kmynų ar ramunėlių poveikį sutrikusiam virškinimui. Anot sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, daugelis klysta manydami, kad natūrali medicina yra visiškai saugi – besaikis kai kurių vaistažolių vartojimas gali ne tik turėti neigiamos įtakos įvairių tyrimų rezultatams, bet ir pažeisti organus, sunkiai sutrikdyti sveikatą ar net sukelti pavojų gyvybei, tikinama pranešime spaudai.

Lietuvoje nuo seno moterys, norėdamos palengvinti įvairius negalavimus, pasitelkia vaistažoles ir jų preparatus: šlapimo takų infekcijas ramina meškauogių ar bruknių lapų arbatomis, grožį ir savijautą puoselėja nakvišų aliejumi, sudirgusią odą ramina ramunėlių užpilais. Ką iš tradicinių metodų verta įtraukti į savo rutiną ir šiuolaikinėms moterims bei kokių vaistažolių rekomenduojama turėti namuose, pranešime spaudai atsako vaistininkas.

Vasarai įpusėjus, Lietuvos gyventojai eina rinkti įvairių uogų, vaistažolių ir kitų augalų bei pradeda ruošti namines uogienes, arbatas arba prieskonių mišinius. Anot vaistininko Kęstučio Beržinio, naudingiausias „instrumentas“, kurį reikia pasiimti į vaistažolių žygį – žinios apie augalus.

Gyvenant gamtos apsuptyje žmogui visuomet svarbios žinios bei stebėjimai, kurie leidžia geriau suprasti ir pažinti supančią aplinką. Dzūkijos nacionaliniame parke gyvenantys vietiniai žmonės gerai pažįsta ne tik grybus, bet ir augalus. Šalia miško gyvenantys marcinkoniškiai tai, kas vyksta gamtoje, gražiai vadina gamtos dėsniais.

Lietuvos laukų kvapai – tai mūsų giminės motinų balsas, juodos duonos pluta, švelnios senolių rankos. Pievos užaugina begalę vaistažolių, subrandina jas, o kuriančios rankos supina į ryšulėlius. Iš tiesų, mūsų senoliai apie įvairias žoleles žino ir žinojo be galo daug, o dabartinė karta – beveik nieko. Tad ką būtų pravartu žinoti ir, kokios 5 vaistažolės turėtų atsidurti kiekvieno iš mūsų namuose?

Pertraukė skersvėjis, suprakaitavus atsigėrėte šalto vandens, nuo lietaus permirko batai – daug priežasčių, kodėl netgi šiltuoju metų laikų žmonės prastai jaučiasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, ir į jas neretai numojama ranka, manoma, kad tai savaime praeis. Bet taip manyti klaidinga.

Pirmą kartą surengtuose „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimuose buvo įvardyti penki favoritai, o nugalėtoja pripažinta vaistinė ramunė. Apie vaistinių augalų naudą stiprinant organizmą šių dienų aktualijų kontekste ir galimus šalutinius poveikius kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui atstovavusia „Lietuviškiausios vaistažolės“ rinkimų komisijos nare, Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vyresn. mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Ona Ragažinskiene.

Ilgąjį Joninių savaitgalį tradicijų puoselėtojai ruošiasi pinti vainikus, šokinėti per laužą, ieškoti paparčio žiedo. O jo beieškant, labai geras metas pasirūpinti ir sveikata. Laukuose ir soduose jau pražydo žolelių, kurios gali pagerinti savijautą ir padėti pajutus pirmuosius ligų simptomus. Tik svarbu žinoti, kaip teisingai jas vartoti.

Skaudanti gerklė, kosulys, bendras silpnumas - įprasti simptomai, pranešantys apie peršalimo ligas. Pasijutus blogai norime greičiau šių simptomų atsikratyti, tačiau neretai pamirštama, kad tokios kovos sėkmė priklauso ne tik nuo vaistų, bet ir mitybos, geriamų skysčių, tinkamo poilsio. Teisingai pasirinktas maistas, dažnai geriamos vaistažolių arbatos bei skubiai suvartotas vitaminas C labai svarbūs norint numalšinti nemalonius peršalimo simptomus. Tiesa, ruošiant arbatą svarbu atsiminti: verdančiu vandeniu užplikytos vaistažolės bus neveiksmingos.

Dauguma žolelių gali padėti ir pagerinti savijautą peršalimo metu, pagerinti miegą, numalšinti stresą. Tačiau labai svarbu žinoti, kokias vaistažoles ir kada reikėtų vartoti. Netinkamai pasirinkta žolelių arbata gali sukelti labai nemalonias pasekmes, skelbiama pranešime spaudai. Ypač atidžiai reikėtų vartoti šalpusnio lapų arbatą.