Šiais metais konkursas „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas“ vyko 21-ąjį kartą. Konkursą organizuoja Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz Szkolna“.

Nugalėtojų ketvertukas
Į iškilmingą ceremoniją susirinkę Lietuvoje veikiančių lenkiškų mokyklų mokytojus pasveikino Juzef Kvetkovskij, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas. Jis pažymėjo, kad šiais metais renkant geriausias mokyklas ir mokytojus buvo įvestos naujovės – atsižvelgta į visus valstybinius egzaminus, kuriuos laikė šių mokyklų abiturientai. Taigi prie iki šiol vertintų lietuvių, matematikos, istorijos, užsienio kalbų egzaminų rezultatų šiais metais prisidėjo fizikos, chemijos, biologijos, geografijos, informatikos egzaminų įvertinimai. Kaip sakė Juzef Kvetkovskij, papildomi vertinimo kriterijai padeda išgauti detalesnį mokyklų vaizdą.

Šiųmetiniame reitinge geriausiomis lenkiškomis mokyklomis Lietuvoje tapo: Vilniaus J.I. Kraševskio gimnazija (Vilniaus mokyklų kategorijoje), Nemenčinės K.Parčevskio gimnazija (rajonų miestų mokyklų kategorijoje), Maišiagalos kun. J.Obrembskio gimnazija (Vilniaus rajono mokyklų kategorijoje), Jašiūnų M.Balinskio gimnazija (Šalčininkų rajono mokyklų kategorijoje).

Palyginimui su praėjusių metų konkursu, tarp prizininkų išliko dvi mokyklos – Nemenčinės K.Parčevskio gimnazija (rajonų miestų mokyklų kategorijoje) ir Jašiūnų M.Balinskio gimnazija (Šalčininkų rajono mokyklų kategorijoje).

Renginio metu buvo išskirta dar keturiolika lenkiškų mokyklų, dar penkios švietimo įstaigos buvo apdovanotos už aktyvų dalyvavimą konkursuose ir olimpiadose.

Pagerbti 77 mokytojai
Geriausios mokyklos rinkimai vykdomi atsižvelgiant į daugelį kriterijų, pavyzdžiui: abiturientų, laikančių valstybinius egzaminus, skaičių, laikomų egzaminų skaičių, brandos egzaminų rezultatus ir kt. Reitingų autoriai taip pat atsižvelgia į neprivalomo lenkų kalbos mokyklinio egzamino rezultatus.

Mokytojų darbo vertinime atsižvelgiama į jų auklėtinių laikomų egzaminų rezultatus.

Konkurso „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas“ ceremonijoje didžiausias dėmesys skiriamas mokytojams. Apdovanojimai skirti lietuvių, lenkų, anglų, rusų, vokiečių kalbų, istorijos, geografijos, matematikos, biologijos ir chemijos, informatikos, fizikos ir pradinių klasių mokytojams. Išviso buvo apdovanoti 77 mokytojai.

Pasak Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininko, ši konkurso laureatų apdovanojimo ceremonija tuo pat metu yra ir džiugi, ir liūdna. Liūdna, nes šalies valdžia „ne visada tinkamai atsižvelgia į Lietuvoje veikiančias lenkų mokyklas“. Linksma, nes džiugina faktas, jog nepaisant sunkumų, lenkiškų mokyklų administracija ir mokytojai „dirba labai daug ir rezultatai yra išties geri“.

„Šiais metais į aukštąsias mokyklas įstojo 71,1 proc. mokinių, tai 1 proc. daugiau nei praeitais metais. Į valstybės finansuojamas vietas pateko trečdalis abiturientų. Tai yra puikūs rezultatai“, – neslėpė džiugesio Juzef Kvetkovskij.

Iššūkių metas
Vilniaus Lenkų kultūros namų salėje vykę apdovanojimai sukvietė lenkiškų mokyklų atstovus, Vilniaus krašto savivaldybių ir visuomeninių organizacijų atstovus. Išsakyta aibė nuoširdžių linkėjimų ir sveikinimų, išdalyta padėkų ir dovanų, bendrų nuotraukų akimirkų.

Geriausius mokytojus ir mokyklų direktorius pasveikino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski.

„Noriu padėkoti už viską, ką darote puoselėjant lenkų švietimą Lietuvoje, kuris savo ruožtu yra tam tikru fenomenu“, – sakė Valdemar Tomaševski.

Europarlamentaras pažymėjo, kad lenkiškose mokyklose Lietuvoje mokiniams yra perduodamos ne tik žinios, bet ir lenkiškos tradicijos bei krikščioniškosios vertybės.

„Privalome atsilaikyti prieš šiandieninius iššūkius, išsaugoti ir sustiprinti lenkų švietimą“, – sakė LLRA pirmininkas.

Valdemar Tomaševski pažymėjo, kad 2015-ieji metai nėra patys geriausi lenkų švietimui, tačiau iškilusiems sunkumams nepasiduodama. „Esame nusiteikę ryžtingai, kad apsaugotume mūsų švietimą“,– sakė europarlamentaras. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad aktyvios mokyklų direkcijos, mokinių ir jų tėvų veiklos dėka septynias mokyklas pavyko išsaugoti. Šios švietimo įstaigos arba siekia akreditacijos arba jau sėkmingai buvo akredituotos ir joms suteiktas gimnazijos statusas. Tai mokyklos iš Šalčininkų rajono – Dieveniškėse ir Baltojoje Vokėje, Vilniaus rajone – Medininkuose, Zujūnuose, Egliškėse, Trakų rajone – Paluknyje.

„Kol kas nepavyko mums laimėti mūšio dėl keturių lenkiškų ir kitų tautinių mažumų mokyklų, kurios siekia akreditacijos (...) Neabejoju, kad Sirokomlės mokykla ir mokykla Antakalnyje bus akredituotos – tai tik laiko klausimas. Tačiau negalime pasiduoti ir privalome siekti, kad mokykla Lazdynuose ir Konarskio mokykla būtų akredituotos ir joms suteiktas gimnazijos statusas“, – sakė Valdemar Tomaševski.

Deklaruoja pagalbą
Lenkijos ambasadoriaus Lietuvoje Jarosław Czubiński vardu susirinkusiuosius pasveikino Łukasz Kaźmierczak, Lenkijos ambasados konsulinio skyriaus II sekretorius.

„Vertiname jūsų triūsą ir jo rezultatus, tokius svarbius jauniems lenkams, besimokantiems ir besiugdantiems lenkiškose mokyklose, ir visai lenkų bendruomenei, jos buvimui ir jos ateičiai. Dėkoju jums už tai ir deklaruoju tolesnę pagalbą, linkiu Jums maksimalaus pasitenkinimo darbu ir pasiekimų, auklėtinių dėkingumo ir visokeriopos sėkmės. Sveikinu ypač tuos, kurie laimėjo konkurse, o visoms likusioms mokykloms ir mokytojams linkiu pasiekimų ateinančiuose konkursuose“, – linkėjo Jarosław Czubiński.

Atsiųstame laiške Jarosław Czubiński pažymėjo, kad Lenkija pastebi lenkiško švietimo Lietuvoje unikalumą ir yra dėkinga Lietuvos valdžiai už suteiktas galimybes. „Tačiau mus skauda nepaliaujamas rankos tiesimas į unikalius sprendimus ir mėginimai apriboti arba net likviduoti lenkišką švietimą šioje šalyje. Taigi iš vienos pusės Lietuvos valdžia didžiuojasi ir giriasi tautinių mažumų švietimo unikalumu, iš kitos pusės – siekia jo likvidacijos,“ – tam tikras lenkų švietimo Lietuvoje komplikacijas, kurių priežastimi tapo kai kurios Švietimo įstatymo nuostatos, nurodė Lenkijos ambasadorius. Jis taip pat pažymėjo, kad, suprasdama situacijos sudėtingumą, Lenkija jaučia pareigą remti lenkų bendruomenes už Lenkijos ribų: ypač tas, kurios rūpinasi tautinio sąmoningumo, gimtosios kalbos ir kultūros išsaugojimu.

Nenutrūkstamai 21 metus draugijos „Macierz Szkolna“ organizuojamas konkursas „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas“ yra didžiausias ir svarbiausias Lietuvoje veikiančių lenkų mokyklų mokytojus suburiantis įvykis. Vienas svarbiausių konkurso uždavinių yra formuoti pozityvius santykius su lenkiškomis mokyklomis Lietuvoje, taip pat išlaikyti aukštą mokymo lygį.

Juzef Kvetkovskij pakvietė visą susirinkusią mokyklų bendruomenę į Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ veiklos 25mečio jubiliejų, kuris bus minimas šių metų gruodžio mėnesį.

Konkurso „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas“ rezultatai

MOKYKLOS LAUREATĖS
1. Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
2. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija (Vilniaus rajonas)
3. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazija (Vilniaus rajonas)
4. Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija (Šalčininkų rajonas)

Išskirtos mokyklos

Vilniaus miesto mokyklų kategorija:
1. Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija
2. Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija
3. Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla

Rajonų miestų mokyklų kategorija:
1. Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija (Trakų rajonas)
2. Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija (Šalčininkų rajonas)

Rajono mokyklų kategorija:
1. Mickūnų gimnazija
2. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
3. Pagirių gimnazija
4. Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija
5. Butrimonių Anos Krepštul gimnazija

Pagrindinės mokyklos:
1. Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija
2. Pavilnio pagrindinė mokykla
3. Šumsko pagrindinė mokykla
4. Šalčininkėlių pagrindinė mokykla

Mokyklos išskirtos už aktyvų dalyvavimą Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ organizuojamuose konkursuose ir olimpiadose, už prizinių vietų užėmimą respublikinėse bei už Lietuvos ribų organizuojamuose konkursuose ir olimpiadose.

1. Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla
2. Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija
3. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
4. Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija
5. Mostiškių pagrindinė mokykla

Išskirti mokytojai

Polonistai:
1. Beata Polakovska – Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
2. Natalija Jankovska – Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazija
3. Beata Bagdevičienė – Trakų gimnazija
4. Janina Kurilo – Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija
5. Vaclava Ivanovska – Eišiškių gimnazija
6. Stanislava Velisejčik – Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija
7. Barbara Dajnovič – Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla
8. Joana Ščiglovska – Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
9. Aleksandra Bojarin – Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija

Lituanistai:
1. Vilma Tamošaitienė – Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija
2. Henrika Mikalajūnienė – Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija
3. Irena Kropiene – Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija
4. Ana Mackel – Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
5. Virginija Barkauskienė – Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija
6. Audronė Balčiūnaitė-Markova – Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
7. Jurgita Tarasevičienė – Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazija
8. Aušra Girdziušienė – Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija

Matematikos mokytojai:
1. Kristina Čuprinska– Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija
2. Veslava Dovejko – Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
3. Janina Kostecka – Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla
4. Irena Sviglinska – Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija
5. Vanda Talmont – Eišiškių gimnazija
6. Danuta Aluk – Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazija
7. Vanda Račinska – Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija

Istorijos mokytojai:
1. Danuta Radevič – Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija
2. Beata Kovalevska – Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla
3. Maria Stančik – Eišiškių gimnazija
4. Valeria Adomaitis – Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazija
5. Alina Narkievič – Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija
6. Laima Narodovskaja – Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija

Užsienio kalbų mokytojai
I. ANGLŲ KALBA:
1. Nina Senkevič – Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija
2. Regina Bogdanovič – Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla
3. Tatjana Kalašnik – Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija
4. Joana Markovska – Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla
5. Jolanta Antanavičienė – Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija
6. Vladimir Dubrovskij– Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija
7. Lina Labżientienė – Pagirių gimnazija
8. Natalija Tiurnina – Mickūnų gimnazija
9. Dorota Sveikauskienė – Pabradės „Žeimenos“ gimnazija
10. Joanna Vaiciulionis – Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija
11. Olga Novicka – Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija

II. VOKIEČIŲ KALBA:
1. Romualda Kolosovskaja – Kalvelių Stanislavo Moniuškos gimnazija
2. Veronika Grakalskienė – Buivydžių gimnazija

III. RUSŲ KALBA:
1. Helena Kulik – Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla
2. Genoefa Paškevič – Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
3. Božena Nadzeras – Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija
4. Danuta Banevič – Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
5. Danuta Jermalovič – Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazija
6. Irena Aniukštienė – Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
7. Irena Grinevič – Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazija
8. Ala Lebedeva – Mickūnų gimnazija
9. Tatjana Žilinskienė – Pagirių gimnazija
10. Lilija Ukrainec – Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija

Biologijos ir chemijos mokytojai:
1. Violeta Juchnevič – Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija
2. Aleksandra Sinkevič – Butrimonių Anos Krepštul gimnazija
3. Eleonora Makovska – Mickūnų gimnazija
4. Ala Belevič – Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija
5. Jolanta Šalkovska – Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
6. Regina Komar – Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
7. Teresa Samsonov – Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija

Fizikos mokytojai:
1. Pavel Stankevič – Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
2. Henryk Sinkevič – Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla
3. Ana Komarovska – Zujūnų vidurinė mokykla

Informatikos mokytojai:
1. Božena Korvin-Piotrovska – Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazija
2. Inga Brasel – Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazija
3. Aleksandr Žuk – Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazija
4. Miroslav Paketur – Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija

Geografijos mokytojai:
1. Alicija Bobin – Jašiūnų Mykolo Balinskio gimnazija
2. Jelena Šapiro – Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija
3. Teresa Deržinska – Vilniaus Simono Konarskio vidurinė mokykla
4. Ivona Golubovska – Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinė mokykla

Pagrindinių mokyklų mokytojai:
1. Elvyra Lepilova – Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija
2. Irena Šuškevič – Vilniaus Jono Pauliaus II progimnazija
3. Česlava Levanovič – Šalčininkėlių pagrindinė mokykla
4. Leokadija Smyk – Šumsko pagrindinė mokykla
5. Lilija Ogint – Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinė mokykla
6. Ana Ulevič – Pavilnio pagrindinė mokykla

„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“