Žiedinis modelis: panaudok dar kartą, pataisyk, perdirbk!
EP narys Valentinas Mazuronis ragino atsisakyti linijinės ekonomikos modelio „imk, gamink, išmesk" kaip neefektyvaus ir švaistūniško. „Vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais, visi nauji gaminiai turėtų būti ilgaamžiai, nesunkiai pataisomi, gaminami iš perdirbimui tinkamų medžiagų. Jau projektavimo stadijoje turi būti numatytos būtent tokios naujų produktų savybės", – kalbėjo europarlamentaras.
Pasak V. Mazuronio, kad žiedinė ekonomika veiktų, vartotojai ir verslas turi suprasti jos naudą. „Taikyti jos principus skatina ne reglamentai ar direktyvos, o ekonominė logika. Europos Parlamentas siekia sukurti tam natūralias ekonomines prielaidas," – sakė jis. EP narys Bronis Ropė pridūrė, kad yra du pagrindiniai keliai žiedinės ekonomikos link: perdirbti daugiau atliekų ir gaminti tokius produktus, kurie sukuria kuo mažiau atliekų.
„Mūsų senoliai lopė drabužius, batus – juos tikrai būtų galima vadinti žiedinės ekonomikos čempionais. Na, o jaunoji karta išmeta drabužius ne jiems nusidėvėjus, o dėl to, kad tapo nebemadingi. Visi dūsta kamščiuose, nes daugelyje automobilių yra tik vienas žmogus – vairuotojas, mažai žmonių kooperuojasi važiuodami į darbą. Kad pasiektume užsibrėžtus tikslus, reikia keisti požiūrį, kurti naujus verslo modelius", – kalbėjo V.Mazuronis.
Tausoti aplinką – visuomenės interesas
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėjo, kad kai kurių išteklių tuoj nebeliks, o žmonių Žemėje nuolat daugėja. „Linijinis ekonomikos modelis kelia grėsmę aplinkai ir gyvenimo kokybei. Užuot įsigijus daiktą, galbūt galima jį skolintis, nuomotis, juo dalintis", – siūlė Seimo narė. Ji pridūrė, kad aplinkosauga yra visuomenės interesas, todėl visi turime būti suinteresuoti kuo geresniu rezultatu ir nebijoti ambicingų tikslų.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas išreiškė nuomonę, kad aplinkosauga – ir verslas, ir viešoji paslauga, taigi, norint pasiekti tikslus, svarbu įtraukti visuomenę. Ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų rūšiuoja visas atliekas, 32 proc. – rūšiuoja jas iš dalies, o 27 proc. nerūšiuoja visai. Daugelis gyventojų nerūšiuoja atliekų dėl nepatogumo, pavyzdžiui, per toli esančių konteinerių. Pasak D.Krinicko, žmonėms vis dar trūksta informacijos apie tai, kaip teisingai rūšiuoti – dėl to perdirbimui tinkama tik maža dalis išrūšiuotų atliekų.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktoriaus Žilvino Šilėno, ten, kur yra ekonominė nauda, atliekų perdirbimo verslas atsiranda be paskatų. „Regionuose, kur plastiko pakuočių daug – didžiuosiuose miestuose, jų surinkimo ir perdirbimo kaštai vienokie, o kur pakuotės retos, kaštai yra kitokie, todėl verslui tokie regionai mažiau patrauklūs," – pateikė pavyzdį Ž.Šilėnas. Jo teigimu, „šiukšlių sutvarkymo kaina dabar yra tokia, kad žmonėms labiau apsimoka išmesti". Jei leistume į šią sritį ateiti privačiam verslui, galbūt atsirastų logiškų ir ekonomiškai pagrįstų sprendimų, pridūrė kalbėtojas.
Elektronikos platintojų asociacijos direktorius Manto Varaškos įsitikinimu, verslui pritraukti į atliekų perdirbimo sritį reikia papildomų paskatų: lengvatų, subsidijų. Labai svarbu, kad čia aktyviai veiktų savivaldybės, ypač regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Ambicingi Europos Parlamento tikslai
Liepos mėn. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina siekti, kad iki 2025 m. būtų perdirbama 70 proc. komunalinių atliekų, nuo 2014 iki 2025 m. perpus sumažintas į jūrą išmetamų šiukšlių kiekis ir 30 proc. sumažintas išmetamo maisto kiekis, taip pat kad iki 2030 m. būtų perdirbama 80 proc. pakuočių. Europos Komisija artimiausiu metu ketina pasiūlyti atitinkamų teisės aktų projektus.
Apskaičiuota, kad žiedinės ekonomikos nauda Europai būtų didžiulė: sumažėtų priklausomybė nuo importuojamų išteklių, pramonė sutaupytų apie 630 mlrd. eurų, būtų sukurta apie 400 tūkst. naujų darbo vietų, BVP padidėtų 3,9% proc., o šiltnamio dujų išlakos per metus sumažėtų 2-4 proc.