„Kai 2005 m. pradėjome auginti šaltalankius, sakiau žurnalistams, kad tai, ko gero, vienintelis augalas, kurį drąsiai galima auginti ekologiškai, nes jokie kenkėjai jo nepuola. Dabar turime tiek problemų, kad nežinome, kaip jas išspręsti", - kalbėjo D. Kvedaraitė.
Žaliaakė „problema"
O ši problema - prieš trejus ar ketverius metus iš Altajaus į Lietuvą atkeliavusios mažytės žaliaakės musytės. Dėl jų ūkininkė iš Alytaus rajono pernai prarado apie 80 proc. šaltalankių derliaus. „Gal pateko pas mus su medienos transportu, o gal - plintant šaltalankių plantacijoms, kurių daugėja Ukrainoje ir Baltarusijoje", - svarstė ūkininkė. Augintoja pabrėžė, kad viena musytė sugeba maždaug į 200 uogų padėti kiaušinėlius, o iš jų išsiritusios lervos naikina derlių.
„Rusai turi veiksmingų ekologinių preparatų nuo šių musių. Tačiau jie nesertifikuoti Europos Sąjungoje, todėl negalime jų vartoti. O šias priemones sertifikuoti - dar viena problema. Kone Sizifo darbas", - skundėsi D. Kvedaraitė,
Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos pirmininkė. Ji pabrėžė, kad visos šaltalankių plantacijos mūsų šalyje ekologiškos. Iš viso 160 augintojų turi 2,5 tūkst. ha šių uogynų. Beje, augintojai iš pamario dar nepajuto minėtų musyčių invazijos, tačiau ūkininkai iš Panevėžio, Naujosios Akmenės, Alytaus, o taip pat Baltarusijos - gana smarkiai. Žaliaakis kenkėjas pasiekė jau ir Vokietiją.
Ponia Daiva smarkiai nedejuoja ir aktyviai bendradarbiauja su mokslininkais bei ekologinėmis augalų apsaugos priemonėmis prekiaujančiomis firmomis, tačiau kol kas veiksmingų priemonių nuo šių kenkėjų nerasta.
Rusiškos veislės - geriausios
Savo nuotykį su šaltalankiais D. Kvedaraitė, pagal išsilavinimą maisto technologė ir vadybininkė, pradėjo 2005 metais. Dirbdama ES paramos projektų konsultante nutarė įsteigti savo ūkį. Pasirinko šaltalankius, nes kalbėta, kad tai - nereiklūs augalai, jų nereikia itin prižiūrėti, jie atsparūs bet kokioms ligoms.
„Iš pradžių padarėme visas įmanomas klaidas. Išgyveno tik 10 proc. sodinukų, pasodintų 27 hektaruose dirvonų. Jei pradėtume dabar, sodintume tik į apdirbtą žemę", - pasakoja ponia Daiva. „Dabar jau žinau, kad nėra lengvų auginti augalų", - apibendrino ji. Plantaciją turi sodinti iš naujo. Nelabai pasiteisino sodinukai iš Vokietijos - jie netinka mūsų klimatui. Šiuo metu ūkininkės plantacijoje auga daugiausia rusų veislių šaltalankių.
Už ES paramą D. Kvedaraitė modernizavo ūkį. Be kita ko, įsigijo įrangą derančioms šakelėms skinti (derlius nuimamas tik tokiu būdu) ir šaldytuvus, kur nupjautos šakelės užšaldomos. Po to užšaldytos jos kraunamos į pačių sukonstruotą kratymo mašiną, - taip uogos lengvai atsiskiria nuo šakelių. Apipjaustyti krūmai duoda derlių tik po dvejų metų, todėl Alytaus rajone dirbanti ūkininkė planuoja padidinti plantaciją iki 150 hektarų, kad dalis krūmų spėtų ataugti, o kita - derėtų.
Šaltalankių aliejus
D. Kvedaraitė neturi problemų dėl uogų pardavimo, nes visame pasaulyje jie didžiai paklausūs. Iki šiol šaltalankius pirko bendrovė „Vėtrija". Šiuo metu augintoja planuoja pati pradėti gaminti šaltalankių aliejų ir sultis. Jau šiandien turi daug užsakymų iš restoranų savininkų. Šaltalankių gėrimus verslininkė siūlo ir savo motelio bei banketų salės svečiams. Be to, ketina gaminti šaltalankių uogienę, tačiau nedaug, nes, kaip pasidomėjo, Lietuvoje ji kol kas nepopuliari.
„Daug šaltalankių produktų gamina vokiečiai ir latviai. Vokiečiai iš jų netgi naminę degtinę varo", - kalbėjo ponia Daiva ir pabrėžė, kad šį sezoną šaltalankių uogų supirkimo kainos labai didelės. Prieš kelerius metus urmo kaina svyravo apie 9 litus už kilogramą, o praėjusių metų pabaigoje siekė jau 12-15 litų. Kaina išaugo dėl prasto pastarųjų metų derliaus.
„Šaltalankių uogų paklausa didelė. Daug skambina mums ir klausia apie uogas, sulčių koncentratą. Šaltalankių kauliukais domisi ir kinai", - pabrėžė D. Kvedaraitė. Mat jų kauliukuose yra nesočiųjų Omega -3 rūgščių.
Sibiro ananasas
„Šaltalankius perdirbti galima net be atliekų. Uogos naudojamos maisto ir kosmetikos pramonėje bei medicinoje. Šiuo metu Latvijoje, ir ne tik, šaltalankių lapai dedami kaip priedas į pašarus naminiams paukščiams ir gyvuliams", - pasakoja ponia Daiva ir paaiškina, jog graikiškas šaltalankių pavadinimas - „blizgantis arklys". Neva graikai įdėdavo šaltalankių lapų į pašarą pasiligojusiems arkliams - jų būklė pagerėdavo, o kailis pradėdavo blizgėti.
Kaip papasakojo D. Kvedaraitė, didžiausios šaltalankio plantacijos yra Kinijoje, Indijoje ir Kanadoje. Natūraliai šaltalankiai auga Sibire, kur yra vadinami Sibiro auksu ar ananasu, o taip pat - Azijoje. Šis vertingas vaisius turi daug antioksidantų, riebiųjų rūgščių, vitaminų, skaidulų ir pektinų.
Šaltalankių sultys gerina bendrą organizmo būklę. Patartina jas gerti esant sumažėjusiam atsparumui (pvz., sergantiems onkologinėmis ligomis per spindulinę terapiją). Buvusios SSRS teritorijoje šaltalankiai paplito nuo 1950 m., kai pradėta konstruoti atomines bombas. Pasirodo, šaltalankių aliejus - geriausias vaistas nuo nudegimų, atsiradusių sprogus bombai.
Unikali įranga sultims spausti
D. Kvedaraitės ūkis siūlo ir sulčių spaudimo iš šaltalankių uogų paslaugą. Tam yra vienintelė tokia Baltijos šalyse įranga, kuria sultys išspaudžiamos naudojant vakuuminę technologiją.
„Minimalus kontaktas su deguonimi leidžia išsaugoti geriausias sulčių savybes, tarp jų - ir organizmui vertingus enzimus. Šaltalankiuose net karotino yra keturis kartus daugiau nei morkose ir jis geriau įsisavinamas, nes turi aliejaus", - pasakoja D. Kvedaraitės vyras Gediminas Radzevičius.
Į sulčių pilstymo procesą planuojama įvesti azotą, kad būtų visiškai pašalintas sulčių kontaktas su deguonimi. Vyras pabrėžė, kad parduotuvėse parduodamos pasterizuotos sultys, kuriose net 80 proc. vitaminų yra žuvę. „Ketiname pasiūlyti „gyvą" produktą", - kalbėjo G. Radzevičius. Tačiau nepasterizuotų sulčių galiojimo laikas trumpas, o vitaminai geriausiai išsilaiko užšaldytame produkte, todėl sulčių koncentratą klientams verslininkai planuoja siūlyti atšaldytą. Belieka palinkėti, kad musytės iš Altajaus nesugadintų Alytaus apylinkėse ūkininkaujančių augintojų planų.
Ivona Klimaševska
