Nuo pavasario dažnai pastebimi ryškiai geltonais žiedais pasipuošę krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius) – viena iš invazinių augalų rūšių Lietuvoje. Dzūkijoje ir kituose regionuose šis augalas dažnai vadinamas zuikiakrūmiu.

Nuo pavasario dažniausiai pušynuose pastebimi gausiai geltonai žydintys krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius). Dzūkai juos dažnai vadina zuikiakrūmiais. Vietiniai žmonės Iš jų riša net šluotas.

Rugpjūtis – rykštenių žydėjimo metas. Laukai gražiai geltonuoja nuo šių aukštastiebių gėių. Tačiau reikėtų žinoti, kad rykštenė – invazinis augalas.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius šiemet švenčia savo šimtąsias metines. Minint šią progą, sodo parkas pasipuošė istorinių nuotraukų ir dokumentų paroda, kurioje peržvelgiama turtinga skyriaus istorija ir raida iki pat šių dienų.

VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslų sektoriuje besidarbuojanti mokslininkė – doktorantė Viktorija Januškevičė gilinasi į maistines ir funkcines augalų savybes, o pastaraisiais metais savo dėmesį nukreipė į šaltalankių, kanapių ir širdinių aralijų lapus, tirdama jų bioaktyviąsias, antioksidacines ir kitas savybes bei pritaikomumą mitybai, farmacijai ar kosmetologijai.

Daugelyje šalių kiekvienais metais renkami įvairių organizmų rūšių dešimtukai. Į 2024-ųjų mūsų krašto dešimtuką pateko rūšys, į kurias gamtininkai nori atkreipti visuomenės dėmesį šiais metais. Kartu siekiama plačiau pristatyti valstybės gamtos turtų įvairovę ir skirtingumą.

Dėl tankių, gražiai blizgančių lapų ir ilgų į šonus besidriekiančių stiebų zamiokulkas, kitaip dar vadinamas pinigų medžiu, yra be galo mėgstamas. Žiemą šis elegantiškas augalas sulaukia didelio pirkėjų dėmesio, kai namus norisi pagyvinti žaluma už lango orams nedžiuginant, pranešime spaudai pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Zamiokulką gana lengva auginti, tačiau retkarčiais jį verta pastiprinti trąšomis. 

Aplinkos ministras patvirtino naujai išdėstytą Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą. Daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių bus draudžiama skinti, rauti ar išsikasti siekiant sumažinti galimą žalą jų vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.

Invaziniai augalai ir ypač jų žiedynai gali pasirodyti gražūs, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas atkreipia dėmesį – siekiant išsaugoti šalies laukinės augalijos įvairovę, invazines rūšis reikėtų naikinti. Taip pat invazinių augalų be leidimo neauginti, nedauginti ir nepardavinėti.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke dažnai išvysi rožiniais žiedais žydinčius raukšlėtalapius erškėčius. Nedaugelis žino, kad Kuršių nerijoje - tai invazinis augalas, kuris buvo sodinamas kaip puikus kopų sutvirtintojas. Tačiau augalas išaugina ilgus šakniastiebius ir suformuoja didelius plotus apimančius sąžalynus, taip išstumdamas smėlynų buveinėms būdingus augalus ir su jomis susijusias gyvūnų rūšis.