Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų sąrašas papildytas gegužraibinių šeimos (Orchidaceae) augalais: nuo šiol juos draudžiama skinti ir išsikasti. Šių dekoratyvių laukinių augalų skynimas žydėjimo metu mažina augalų populiacijos gausumą. Kai kurios gegužraibinių šeimos rūšys, kurios neįtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, nėra dažnos ir plačiai paplitusios, populiacijos nėra labai gausios, todėl šiuos augalus renkant, skinant ar išsikasant padaroma žala vietinėms jų populiacijoms.
Taip pat draudžiama skinti, rauti ar išsikasti vandens lelijas, visų rūšių šilagėles, miškines lelijas, lieknąsias plukes, didžiažiedes rusmenes, visų rūšių pataisinių šeimos augalus. Į sąrašą įrašytas meškinis česnakas – jį, kaip ir paprastuosius burbulius ir pavasarines raktažoles, leidžiama skinti, bet draudžiama išsikasti ar išsirauti. Atkreiptinas dėmesys, kad kasant ar skinant žolinius laukinius augalus, privaloma palikti pusę nepažeistų augalų sąžalyno.
Taip pat pakeistas terminas, kada leidžiama pjauti nendres vandens telkiniuose. Tai bus leidžiama daryti nuo lapkričio 1 d. iki kovo 14 d. (iki šiol šis terminas buvo – nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 18 d.). Nendres bus galima pjauti ir kitais laikotarpiais, kai tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose arba vykdant gamtotvarkos darbus, numatytus saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planuose.
Naujoje tvarkoje patikslinti atvejai, kada galima imti gyvąją miško paklotę (kerpes ir samanas) valstybiniuose ir privačiuose miškuose. Tam reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas.
Tvarkos apraše nustatomos vienodos ūkinių gyvūnų ganymo valstybinėje ir privačioje miško žemėje sąlygos – juos ganyti leidžiama vyresniuose kaip 20 metų medynuose arba mišku neapaugusioje miško žemėje (išskyrus miško medelynus, kirtavietes). Ganyti gyvūnus valstybinėje miško žemėje leidžiama gavus miško valdytojo sutikimą, privačioje miško žemėje – gavus miško savininko ar valdytojo sutikimą, o saugomose teritorijose – ir saugomos teritorijos direkcijos sutikimą.
Reglamentuotas ir kiminų (dar vadinamų baltosiomis ar durpinėmis samanomis) paėmimas. Kiminus pelkėse ir šaltinynuose galima naudoti ūkiniams tikslams (pavyzdžiui, statybai, pastatams sandarinti) ardant pelkių ir apypelkių augalinę dangą tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir priėmus sprendimą pritarti planuojamai ūkinei veiklai.
Valstybinėje žemėje sulą leisti galima iš medžių, kurių skersmuo ne mažesnis kaip 20 cm (skersmuo matuojamas 130 cm aukštyje). Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui leidžiama sulą leisti ir iš plonesnių medžių. Skylės sulai leisti turi būti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, o skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 20 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniais kaiščiais.
Leidžiant sulą privačioje žemėje reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas, valstybiniuose miškuose žemės valdytojo sutikimas nereikalingas tik tuomet, kai sula leidžiama asmeniniams ar šeimos poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija.
Su Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašu galima susipažinti čia.
Aplinkos ministerijos inf.
