Pirma mintis dažniausiai būna paprasta – „kažkas negerai su auklėjimu“. Gal per mažai dėmesio, gal per daug leidžiama, gal reikia griežčiau. Bet realybė dažnai visai kitokia.

Kartais šuo nesikeičia. Keičiasi jo organizmas.

Hormonai: tai, ko nematome, bet kas keičia viską

Hormonai – tai tarsi nematomi dirigentai, valdantys daugybę procesų organizme. Jie daro įtaką ne tik fizinei būklei, bet ir emocijoms, reakcijoms, net charakteriui.

Ir kai hormonų balansas keičiasi, šuo tai jaučia. Tik jis negali to paaiškinti.

Brendimas, ruja, kastracija, senėjimas – visi šie etapai susiję su hormoniniais pokyčiais. Ir kiekvienas jų gali turėti įtakos elgesiui. Staiga šuo gali tapti:

• jautresnis garsams ar aplinkai 
• agresyvesnis kitų šunų atžvilgiu 
• neramesnis, sunkiau nusiraminantis 
• arba priešingai – vangus, apatiškas 

Ir svarbiausia – tai nėra „užsispyrimas“ ar „blogas charakteris“.

Kodėl šeimininkai dažnai klysta

Didžiausia klaida – bandymas spręsti hormoninę problemą elgesio metodais. Dresūra, griežtesnės taisyklės, bausmės – visa tai gali neveikti, jei priežastis slypi organizme.

Įsivaizduokite, kad patys jaučiatės blogai – pavargę, dirglūs, išbalansuoti. Ar padėtų, jei kažkas jus už tai baustų? Greičiausiai ne.

Šuo jaučiasi panašiai. Jis reaguoja ne todėl, kad „nenori klausyti“, o todėl, kad negali kitaip.

Ir būtent čia labai svarbu laiku įsikišti.

Kada pokyčiai jau nėra „normalūs“

Ne visi elgesio pokyčiai yra problema. Jauni šunys bręsdami tikrai gali išbandyti ribas, o vyresni tampa ramesni. Tačiau yra situacijų, kurias ignoruoti – rizikinga.

Jei pastebite, kad:

• elgesys pasikeitė staiga 
• šuo tapo agresyvus be aiškios priežasties 
• atsirado stiprus nerimas ar baimė 
• pasikeitė apetitas ar miego įpročiai 
• šuo nebe toks, koks buvo anksčiau 

– tai jau signalas, kad verta sustoti ir pasidomėti giliau.

Veterinaras – ne tik „kai jau blogai“

Dažnai veterinaras siejamas tik su ligomis. Kai jau blogai, kai reikia gydymo, kai nebėra kur trauktis. Tačiau tokiose situacijose tai jau būna antras etapas.

Pirmas etapas – suprasti, kas vyksta.

Kai elgesys keičiasi, veterinaras gali padėti atsakyti į labai svarbų klausimą: ar tai susiję su sveikata? Kartais pakanka pokalbio, kartais – paprastų tyrimų. Tačiau būtent tai leidžia atmesti spėliones.

Ir dažnai paaiškėja, kad problema visai ne ten, kur ieškojote.

Hormoniniai sutrikimai – tylūs, bet pavojingi

Be natūralių pokyčių, egzistuoja ir sutrikimai. Skydliaukės veiklos problemos, hormonų disbalansas ar kitos būklės gali keisti šuns elgesį taip, kad jis tampa neatpažįstamas.

Šuo gali:

• staiga priaugti arba numesti svorio 
• tapti mieguistas arba hiperaktyvus 
• prarasti susidomėjimą aplinka 
• arba reaguoti neįprastai stipriai į smulkmenas 

Ir visa tai gali būti ne „charakterio pokytis“, o medicininė problema.

Todėl spėlioti tokiose situacijose – pavojinga.

Kodėl svarbu veikti laiku

Laikas čia yra esminis dalykas. Kuo anksčiau pastebimi pokyčiai, tuo paprasčiau juos išspręsti. Kartais pakanka nedidelių korekcijų – mitybos, režimo, gydymo.

Tačiau jei situacija ignoruojama, ji gali progresuoti. Elgesio problemos gali stiprėti, atsirasti papildomų komplikacijų.

Ir tada sprendimas tampa ne tik sudėtingesnis, bet ir ilgesnis.

Šuo „nekaltas“ – jis reaguoja

Svarbu suprasti vieną esminį dalyką: šuo nesielgia „blogai“. Jis reaguoja į tai, kas vyksta jo viduje. Kai keičiasi hormonai, keičiasi jo pasaulio suvokimas. Tai, kas anksčiau buvo normalu, gali pradėti erzinti. Tai, kas buvo lengva, gali tapti sunku.

Ir jei mes į tai reaguojame netinkamai – bausmėmis, spaudimu ar ignoravimu – situacija tik blogėja.

Ką galite padaryti jau dabar

Nereikia laukti, kol viskas taps akivaizdu. Yra paprasti dalykai, kurie padeda geriau suprasti savo šunį:

• stebėkite jo elgesio pokyčius, net ir mažus 
• nepateisinkite visko „nuotaika“ ar „fazė“ 
• nelyginkite su kitais šunimis – kiekvienas skirtingas 
• jei kyla abejonių – geriau pasitikrinti 

Tai nėra sudėtinga. Tai tiesiog dėmesys.

Ryšys, kuris reikalauja atsakomybės

Šuo jumis pasitiki. Jis nesirenka, kaip jaustis. Jis negali pasakyti, kas vyksta jo viduje. Bet jis visada rodo – per elgesį, per reakcijas, per pokyčius.

Klausimas tik – ar mes tai matome. Ir ar pasirenkame reaguoti laiku.

Pabaigai – vienas paprastas klausimas

Kai jūsų šuo pasikeičia, ką darote pirmiausia?

Bandote „sutvarkyti“ elgesį? Ar bandote suprasti priežastį?

Nes skirtumas tarp šių dviejų pasirinkimų gali lemti viską – nuo jūsų santykio iki jūsų augintinio sveikatos.

Ir kartais vienas pokalbis su veterinaru gali atsakyti į klausimus, kurių patys sau nedrįstame užduoti.