Daugelis šunų šeimininkų yra tai patyrę. Viskas buvo gerai – šuo ramus, paklusnus, nuspėjamas. Ir tada kažkas pasikeičia. Jis pradeda elgtis kitaip: tampa irzlus, sunkiau klausosi, kartais net atrodo, kad ignoruoja. Vieną dieną nenori eiti pasivaikščioti, kitą – laksto be sustojimo. Atsiranda nerimas, lojimas, destruktyvus elgesys.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Alytaus apygardos priežiūros skyriaus specialistai atliko patikrinimą pagal gautą pranešimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad teritorijoje netinkamomis sąlygomis buvo laikomi 57 šunys, be to, jie nelegaliai veisiami. Nelegali šunų veisėja, pastebėjusi VMVT tarnybinį automobilį, pasišalino iš vietos ir telefonu ji neatsiliepė.

Pastaruoju metu į Kauno klinikas vis dažniau atvyksta vaikai, patyrę sužeidimus įkandus šunims. Nuo sausio 1 dienos Kauno klinikose gydyti 107 šunų apkandžioti vaikai. Ypatingai daug nukentėjusių nuo naminių gyvūnų pacientų atvyko liepos mėnesį – jų buvo net 30.

Praėjusio penktadienio naktį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Kauno rajone atliktos patikros metu išgelbėjo 81-ą siaubingomis sąlygomis laikytą šunį. Patikros metu nustatyta, kad šunų nepriežiūra akivaizdžiai neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų, dėl ko dauguma augintinių patyrė odos, ausų, dantų, pėdų pažeidimus ir gyveno nuolatinėje kančioje.

Karantino metu daug laiko praleidome namuose. Visgi, ne ką mažiau nei mums, gryno oro ir aktyvių užsiėmimų trūksta ir mūsų augintiniams. Pasak KIKA veterinarijos gydytojos, farmacijos vadovės, gyvūnų grožio specialistės Kamilės Ausmanės, aktyvūs užsiėmimai lauke kartu su keturkoju bičiuliu – tai ne tik geras laiko praleidimo, bet ir fizinės bei psichinės gyvūno sveikatos stiprinimo būdas.

Greičiausiai kiekvienas iš mūsų mėgstame pasigerinti savo augintiniui. Kartais liūdnas šuns žvilgsnis, veriantis iš po pietų stalo, tikrai suvirpina ne vieno šeimininko širdį. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog žmonių maistas yra netinkamas mūsų mažiesiems draugams, taigi visuomet pravartu turėti šunims skirtų skanėstų.

Išsėdėti namuose karantino metu gali tapti tikru iššūkiu. Keturkojų savininkams šiek tiek lengviau – gelbsti pasivaikščiojimai su augintiniais, o kai kuriose valstybėse dėl itin griežto karantino šunų vedžiojimas tampa viena iš nedaugelio galimybių ištrūkti iš namų. Visgi dėl sulėtėjusio tempo ypatingesnės priežiūros nei įprastai reikia ir mūsų keturkojams draugams.

Jau nuo neatmenamų laikų šuo yra laikomas geriausiu žmogaus draugu. Šie prieraišūs, ištikimi ir draugiški gyvūnai jau seniai užsitarnavo garbingą vietą mūsų namuose ir gyvenime. Šuns ir žmogaus ryšys yra itin stiprus, todėl įvairiose gyvenimo srityse mes be jų sunkiai išsiverstume. Šie gyvūnai yra kur kas subtilesni nei žmonės, todėl pastebi dalykus, kurių mes įžvelgti nesugebame. Dėl šios priežasties šunys dažnai mus lydi ne tik asmeniniame gyvenime, tačiau ir profesinėje veikloje. Jie yra nepakeičiami pagalbininkai įvairių profesijų atstovams (policininkams, gelbėtojams, pasieniečiams ir t.t.). Tačiau ar žinojote, kad mūsų numylėti keturkojai gali dalyvauti ir terapinėje veikloje, kuri padeda gerinti žmogaus psichologinę būseną?

Technologijoms tobulėjant, jų kūrėjai atsisuka ir į mūsų augintinius – išmaniųjų telefonų pagalba šunis galime išmokyti nešti savo pavadėlį, po ranka turėti visą gyvūno sveikatos informaciją ar sužinoti, kur po darbo dienos dingsta ant stalo buvę užkandžiai. Plačiau apie technologijų naudą augintiniams pasakoja „Bitės Profai“ ir dalinasi 5 jų auginimą palengvinančiomis technologijomis.

Lietuvoje gerokai pasikeitė požiūris į šunis: jie laikomi nebe sargais, o šeimos nariais, mokomi paklusnumo ir socializuojami, kad tinkamai elgtųsi viešose vietose. Paradoksalu, bet augintiniai nepadeda Lietuvos žmonėms užmegzti naujų pažinčių ar tvirtesnių ryšių su kaimynais bei kitais šunų augintojais. Tyrimas parodė, kad tik 5 proc. šunis turinčių mūsų šalies gyventojų vedžiodami augintinius pabendrauja su kaimynais, vos 6 proc. susipažįsta su naujais žmonėmis.