Pavasarinės raktažolės žydi gegužės – balandžio mėnesiais. Auga sausose pievose, šlaituose, kartais šviesiuose lapuočių miškuose. Paplitusios visoje Lietuvoje, išskyrus šiaurinę dalį, bet nevienodai dažnos ir gausios. Dažniausiai auga neutralios ar šarminės reakcijos priemolio arba molio dirvožemiuose. Pastaruoju metu šie augalai pastebimai retesni, mat dėl nykstančių tinkamų augimviečių – pakitusių ganymo ir šienavimo sąlygų – pievelės apauga krūmais ir žolėmis.
Tai vertingas vaistinis augalas, kurio lapai kartu su lapkočiais, žiedais, šakniastiebiais su šaknimis, vartojami vaistams, iš jų gaminami preparatai. Augale yra saponinų – pavasarinės raktažolės preparatai palengvina atsikosėjimą, atpalaiduoja spazmus, jais gydomas bronchitas, kitos kvėpavimo takų ligos. Jauni pavasarinių raktažolių lapai valgomi.
Pavasarinės raktažolės dekoratyvios, gana anksti pavasarį ir ilgokai žydinčios, auginamos gėlynuose nuo seno. Išvesta nemažai dekoratyvinių raktažolių rūšių, kurios džiugina ir kaip kambariniai, ir kaip auginami gėlynuose augalai.
Renkant pavasarines raktažoles, Valstybinė miškų tarnyba ragina būti sąmoningais. Nors pavasarinė raktažolė nėra įtraukta į Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų, grybų sąrašą, tačiau yra rūšis, įrašyta į Ribojamų ir draudžiamų naudoti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Jas galima skinti, rinkti sėklas, šių augalų neiškasant su šaknimis, neišraunant ar kitaip nenaikinant ir jais neprekiaujant.
Pagal Valstybinės miškų tarnybos informaciją
