Balandžio-gegužės mėnesiais pražysta nuostabaus grožio saugomi augalai – vėjalandės šilagėlės (lot. pulsatilla patens). Dažniausiai jis auga sausuose pušynuose, sauso miško aikštelėse, pamiškėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose.

Šalta gegužė nesustabdo žydėjimų: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode skleidžiasi viena gausiausių šalyje ir viena gražiausių pavasario kolekcijų – rododendrai. Šalia oranžerijos ir plote tarp brandžių medžių įkurdinta apie 600 jų krūmų – iš viso apie 80 rūšių ir beveik 100 veislių. Kolekcijoje galima pamatyti ir kitų erikinių šeimai priklausančių augalų – bereinutį (Pieris), Menziesia, bruknuolę (Gaultheria), sietminą (Enkianthum), taip pat Lietuvoje augančius – vaivorą, mėlynę, bruknę, gailį.

Pavasarinės raktažolės – daugiamečiai, 15-30 cm aukščio augalai. Lapai pamatiniai, kotuoti, pailgai kiaušiniški arba ovališki, truputį raukšlėti, dantytais kraštais, plaukuota apatine puse. Iš lapų skrotelės išauga vienas arba keli belapiai plaukuoti žiedstiebiai su skėtišku žiedynu. 

„Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo pranešime spaudai dalijasi patarimais apie populiarėjančius augalus. Pavasarį, kai tik aukštesnė temperatūra ir saulės spinduliai sušildys dirvą, jau bus metas sodinti svogūninius augalus, kurie savo žiedais džiugins vasarą ir rudenį. 

Prekybos tinklo „Iki“ augalų skyriaus darbuoja Vesta Paukštelo sako, kad gėlių puokštė – vienas paprasčiausių ir nebrangiausių būdų pasikelti nuotaiką. 

2024 metais gėlių puokščių pasaulyje vyrauja ryškūs, išraiškingi spalvų deriniai ir natūralumas. Floristai vis daugiau dėmesio skiria gamtos motyvams, laukinių gėlių kompozicijoms ir ekologiškumui. Nors klasikinių puokščių formos ir gėlių rūšys niekur nedingsta, vis labiau populiarėja drąsūs, netikėti spalvų deriniai bei minimalistinės kompozicijos, kurios pabrėžia gamtos grožį ir paprastumą. Aptarkime pagrindines 2024 metų gėlių puokščių mados tendencijas ir spalvų derinius, kurie padės išsirinkti tinkamiausią dovaną artimiesiems ar ypatingai progai.

Lelijos – daugelio mylimos gėlės. Jų įspūdingi, dideli, ryškiaspalviai žiedai – tikra vasaros puošmena, kuria grožėtis galima net ir neturint gėlyno ar sodo. Elegancijos simboliu vadinamos lelijos gali puikiai augti ir vazone bei visiškai pakeisti bet kurio balkono ar terasos vaizdą. „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo pranešime spaudai dalijasi patarimais, kad išleidus vos kelis eurus, net ir pradedantiesiems gėlininkams būtų visai lengva nuostabiais lelijų žiedais pasipuošti namus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jau nuo pavasario augalai stebina neįprastai ankstyvu žydėjimu: įprastai birželio pabaigoje pradedantis žydėti tulpmedis, šiemet tokiu metu žydėjimą jau baigė. O paskutinę birželio savaitę pražydo... net ir rudens gėle vadinami jurginai. Tad nenustebino ir bent dviem-trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai masiškai pradėjusios žydėti dvi ypač gausios Botanikos sodo kolekcijos – birželio antroje pusėje pūkuotu mišku pavirtusios astilbės ir įprastai tik liepos antroje pusėje masiškai žydinčios hortenzijos.

Ryškiais įvairių spalvų žiedais balkonuose ar terasose pleškančios gėlės – vienas pigiausių ir maloniausių būdų pasirūpinti namų grožiu. Jos ne tik suteikia atgaivą akims, bet tampa ir maloniu hobiu, į kurį visai nesunku įtraukti ir vaikus. 

Į pabaigą einant pavasario karalienių tulpių žydėjimui Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune jas keičia dendrologinių – rododendrų ir alyvų – kolekcijų didysis žydėjimas, kuriuo specialistai kviečia ne tik grožėtis, bet ir užuosti.