Bendras antros žievėgraužio tipografo generacijos gausumas, lyginant su 2022 metais, buvo 28 procentais didesnis. Kenkėjų populiacijos augimas šiais metais kiek lėtesnis: palyginus 2021/2022 metų sezonus antra generacija augo net 58 procentais. Visgi antros žievėgraužio tipografo generacijos pagausėjimas ir šiemet yra ženklus ir atokvėpio kovoje su miškų kenkėjais nežada.
Kita nerimą kelianti tendencija yra ta, kad antra žievėgraužio tipografo generacija didėja jau trejus metus iš eilės. Iki šiol (stebėjimai vykdomi nuo 2003 metų) netgi dvejus metus iš eilės augimas nebuvo stebimas. Tai rodo, kad aplinkos sąlygos eglėms nebuvo optimalios ir medžiai nesugeba sėkmingai apsiginti nuo vabzdžių atakų.
Antros generacijos augimas Lietuvos teritorijoje pasiskirstė nevienodai, o atskiruose šalies rajonuose fiksuojamas populiacijos sumažėjimas. Skraidančių vabalų sugauta mažiau nei pernai VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos, Joniškio, Jurbarko, Radviliškio, Šilutės, Tauragės ir Ukmergės regioninių padalinių administruojamose teritorijose.
Tačiau daugumoje regioninių padalinių žievėgraužio tipografo antros generacijos gausa išaugo. Labiausiai kenkėjų gausėjo Prienų, Telšių, Šakių, Šalčininkų, Kuršėnų regioniniuose padaliniuose, kur skraidančių vabalų sugauta daugiau nei dvigubai, jei lygintume su 2022 metais.
Ypač gausios šių žievėgraužių antros kartos vabalų populiacijos fiksuotos pietrytinėje Lietuvos dalyje (Nemenčinės, Prienų, Šalčininkų, Trakų regioniniuose padaliniuose) bei Žemaitijoje (Kretingos, Kuršėnų, Mažeikių, Telšių regioniniuose padaliniuose).
Kiek menkesnis kenkėjų fonas registruotas vidurio Lietuvoje (Dubravos, Radviliškio, Ukmergės regioniniuose padaliniuose). Absoliučiai gausiausiai antros kartos vabalų sugauta Prienų regioninio padalinio Dušnionių girininkijos teritorijoje, kur trimis gaudyklėse kirtavietėje vidutiniškai pakliuvo po 8575 vnt. žievėgraužio tipografo suaugėlių.
Miško kenkėjų pažeistiems medynams fiksuoti Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistai sukūrė interaktyvų žemėlapį. Jame galima pasižiūrėti, ar Jūsų arba kaimyno miške yra fiksuotas miško kenkėjų židinys, koks jo išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi.
Duomenis į interaktyvųjį žemėlapį įveda Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Valstybinių miškų urėdijos specialistai. Prašome visų aktyviai stebėti savo miškų būklę ir informuoti apie pastebėtus židinius!
Valstybinės miškų tarnybos informacija
