Nuo šių metų balandžio 7 d. Aplinkos apsaugos departamentas atnaujina privačių ir valstybinių miškų patikrinimus. Po neįprastai šiltos žiemos, atėjus ankstyvam pavasariui žievėgraužis tipografas gali tapti aktyvus anksčiau nei įprasta, todėl miškininkai ir aplinkosaugininkai skirs ypatingą dėmesį miškų būklei ir miško sanitarinių reikalavimų laikymuisi.

Nuo antradienio, balandžio 1 d., privačios žemės ir miškų savininkai bei savivaldybės gali teikti paraiškas paramai gauti už įveistą arba atkurtą stichinių nelaimių pažeistą mišką. Būtent dabar, kol medžių pumpurai dar nesprogę ir augalai dar nepradėjo vegetacijos, yra tinkamiausias laikas įveisti naujus miškus ir atkurti stichinių nelaimių pažeistus plotus.

Atšalus orams, žievėgraužis tipografas tampa neaktyvus, tačiau siekiant pašalinti per vasarą ir rudenį padarytą žalą ir sumažinti židinių plitimo riziką pavasarį, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai toliau vykdo eglynų apžiūrą. Per praėjusių metų patikrinimus birželį–gruodį įvyko 251 tikslinė išvyka, apžiūrėta didžioji dalis šalies eglynų – 1068 miško objektai.

Aplinkos ministerija, remdamasi Valstybinės miškų tarnybos (VMT) siūlymu, nuo 2025 m. sausio 1 d. atšaukia stichinę nelaimę dėl žievėgraužio tipografo Kazlų Rūdos, Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių miškuose. Sprendimas priimtas įvertinus naujausius duomenis ir metodikos pakeitimus, leidžiančius efektyviau stebėti kenkėjo plitimą bei valdyti situaciją.

Pirmadienį visą Lietuvą talžiusi audra Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose ir prižiūrimuose miškuose išvartė ir išlaužė apie 80 tūkst. medžių, tvarkymo apimtys siekia 50 tūkst. m³. Kadangi vyrauja pavienių medžių pažeidimai, susidaro milžiniškas tvarkomos teritorijos tinklas, todėl tvarkymo darbus atlikti tampa sudėtinga.

Siekiant apsaugoti spygliuočių medynus nuo žievėgraužio tipografo plitimo, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tęsia tikslines išvykas Lietuvos miškuose. Birželio – liepos mėnesiais atliktos 184 išvykos, kurių metu apžiūrėta apie 50 procentų Lietuvos eglynų. Ypatingą dėmesį pareigūnai skiria Kazlų Rūdos, Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono teritorijoms, kuriose dėl gausaus šio vabzdžio paplitimo paskelbta stichinė nelaimė. Primename, kad gyventojai žemėlapyje tvarkaulietuva.lt gali žymėti aptiktas žievėgraužio tipografo veisimosi vietas ir taip prisidėti prie šio vabzdžio plitimo mažinimo.

Žievėgraužio tipografo antros generacijos vabalų skraidymo pradžia buvo 28 proc. gausesnė nei pernai. Pagausėjimą nulėmė žievėgraužio antros kartos vabalų ankstyvesnis išsivystymas. Dėl kovą buvusių rekordiškai šiltų orų žievėgraužis tipografas netipiškai anksti pradėjo skraidyti ir apnikti žalias egles. Skraidymas prasidėjo 3–4 savaitėmis anksčiau nei įprasta.

Trakų ir Šalčininkų rajono savivaldybėse artėjama prie stichinės nelaimės miškuose ribos. Penktadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos specialistais pristatė, kokių priemonių imamasi žievėgraužio tipografo užpultų eglynų situacijai spręsti.

Lietuvoje vyraujanti aukšta oro temperatūra ir nedidelis kritulių kiekis – itin palankūs veiksniai miško gaisrams kilti. Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 29 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 35 miško gaisrai 6,01 ha plote, o 2023 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruotas 61 miško gaisras 14,83 ha plote.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, vertindami šių metų orų sąlygas ir aktyvią žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, prognozuoja, kad eglynams žievėgraužis tipografas bus pavojingas ir šiemet. Kenkėjas galimai sudarys masinio dauginimosi židinius ir dėl to nudžius jo apniktos eglės. Todėl miško savininkai, savo arba gretimose valdose turintys potencialiai šio kenkėjo pažeidžiamų eglynų (40 metų ir vyresnių), prašomi būti atsakingais ir tinkamai juos prižiūrėti, o taip pat paraginti tokiais būti ir kaimynus.