Baltažiedė robinija, kitaip vadinama akacija, yra labai gajus medis, kuris dauginasi ne tik sėklomis, bet ir šaknų bei kelmų atžalomis. Nupjovus gyvą medį, iš kelmo ir šaknyse esančių pridėtinių ir miegančiųjų pumpurų išauga labai daug naujų ūglių, kurie sudaro tankius, dygius sąžalynus.
Dėl to pirmiausia šie invaziniai medžiai turi būti nudžiovinami herbicidais ir tik tuomet galima nupjauti jų kamienus. Naikinti šį invazinį augalą pjaunant gyvus medžius ne tik neefektyvu, bet tai netgi skatina jų plitimą.
Veiksmingiausia baltažiedes robinijas naikinti pirmiausia jas vegetacijos periodu paveikiant cheminiais preparatais – herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Asmenys, cheminėmis priemonėmis naikinantys baltažiedes robinijas, privalo turėti reikiamą kvalifikaciją darbui su augalų apsaugos produktais ir dirbdami naudoti būtinas apsisaugojimo priemones.
Siekiant didžiausio naikinimo priemonės efektyvumo ir vengiant neigiamo poveikio aplinkai, medžio kamiene reikia išgręžti skyles, užpildyti jas herbicidu, pažymėti apdorotą medį, kad nebūtų praleisti neapdoroti, o skyles, į kurias pilamas preparatas, rekomenduojama užsandarinti medžio kaiščiais.
Darbai turi būti vykdomi sausu oru, nes lyjant smarkiam lietui cheminis preparatas gali būti išplautas iš skylių ir neturėti laukiamo poveikio. Supilant preparatą reikia naudoti priemones, kurios apsaugo, kad jis nepatektų į aplinką – švirkštus, piltuvėlius, paklotus apie medžius.
Pjauti baltažiedžių robinijų medžius galima tik įsitikinus, kad jie yra nudžiūvę, geriausia kitą vegetacijos sezoną (kitais metais). Gyvybingo augalo rovimas pažeidžia šaknis, dėl to vėliau pradeda augti naujos, gausios atžalos. Būtina kelis metus stebėti ar teritorijoje neišauga naujų atžalų ar individų iš dirvožemyje esančių sėklų.
Palankiausias cheminio apdorojimo laikas yra apie birželio 10 d. iki liepos 20 d., o nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 15 d. gali būti pakartotinai apdorojami nenudžiūvę medžiai, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo pirmojo naikinimo herbicidais. Naikinimo laikas turi būti nustatomas atsižvelgiant į baltažiedės robinijos vegetacijos pradžią, nes ji gali skirtis skirtinguose šalies regionuose ar skirtingais metais.
Prieš naikinimą reikia pasirengti šios rūšies populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą konkrečiai teritorijai, kuriame bus numatyti konkretūs veiksmai, terminai, asmenys, reikalingos lėšos. Tai numatyta aplinkos ministro patvirtintoje Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje.
Savaiminis šios rūšies arealas yra Šiaurės Amerikos pietrytinėje dalyje, o Europoje baltažiedės robinijos pradėtos auginti parkuose, pakelėse XVII a. pradžioje. Šis dekoratyvus medis užauga iki 12–30 metrų aukščio, 0,6-1,2 metro skersmens. Auga beveik visoje šalies teritorijoje, tačiau ypač gausu Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose ir kt.
Baltažiedė robinija įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir gyvybingų individų auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas yra draudžiamas. Primename, kad Lietuvoje draudžiama auginti visas baltažiedės robinijos veisles ar formas, prekiauti jų sėklomis ir sodinukais.
Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.
Aplinkos ministerijos inf.
