Apie tai, kokių valgomų augalų galima rasti net mieste ir kaip juos panaudoti, elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“ teiraujasi Ievos Šidlaitės, knygų „Natūralus rauginimas“ ir „Ką kanda šalna. Medžių žievės miltai, šaknų kava, ir kiti laukiniai šaltmečio patiekalai“ autorės.
Valgomi laukiniai augalai – net miesto parke
Miesto parkas galbūt nebus vieta, kur galima iki soties prisirinkti virtuvėje naudojamų augalų, bet bent jau susipažinti su jais – įmanoma.
„Vilniuje yra nemažai parkų, kur galima rasti viską, kas auga įprastame lietuviškame pušyne ar mišriuose spygliuočių ir lapuočių miškuose. Yra ir visiškai laukinių užkampių, kur galima rinkti augalus – tereikia pasivaikščioti palei Nerį ar Vilnelę, o štai Bernardinų sode palei vieną takelį pavasarį dygsta taip visame pasaulyje vertinami grybai briedžiukai“, – pasakoja Ieva Šidlaitė.
Ar miestiečiai daug žino apie laukinius valgomus augalus? Pamanytum, kad toli gražu ne, tačiau I. Šidlaitė paprieštarauja: „Mano pamokose žmonės sako ničnieko nežinantys apie tokius augalus, tačiau vėliau paaiškėja, kad žinios ne tokios jau prastos – juk visi žinome dilgėlę, kraujažolę, gyslotį, rūgštynę, pušį, liepą, čiobrelį, laukines žemuoges ir mėlynes, šermukšnius, baravykus. Visi žino, kad peršalus reikia gerti liepų ar čiobrelių arbatą. Jei šias žinias laikysime pagrindu, tai į savo mitybą bus lengva įtraukti ir daugiau augalų.“
Svarstantiems, kodėl verta laukinius augalus įtraukti į kasdienę mitybą, I. Šidlaitė primena – augalai yra ne tik maistas, bet ir vaistas, pasiėmęs iš žemės visas naudingas medžiagas: „Tokia gamtos taisyklė – viskas, ko mums reikia, yra aplinkui, reikia tik apsidairyti ir pasidomėti. Tai svarbi priežastis naudoti kuo įvairesnes žoleles, o į kasdienius patiekalus jas įtraukti taip pat visai nesunku.“
Laukiniai augalai – ant sumuštinio, į salotas ir net desertus
Tad kokių augalų ieškoti išėjus į vis dar žaliuojančias gamtos oazes ir kaip juos panaudoti grįžus į namų virtuvę? Nors laisvė improvizuoti gaminant – beribė, I. Šidlaitė dalijasi keliomis skaniomis idėjomis.
„Šiuo metu galima paragauti dilgėlių sėklų – daugiakampių, žalios spalvos aliejingų riešutėlių. Nebijokite keletą nusiskinti, jie retai dilgina. Dilgėlių sėklos traškios, gardžios, puikiai tinka apibarstyti duonos riekę su sviestu, o ir ant salotų gražiai atrodo“, – kviečia išbandyti pašnekovė.
Verta nusiskinti dar žydintį, bet apačioje pradedantį ruduoti dobilą, teigia I. Šidlaitė. Anot jos, dobilai yra lietuviškas gamtinis vanilės pakaitalas: „ Galite virti žiedų arbatą, o jei mėgstate gaminti kremus, ledus, plaktą grietinėlę, pabandykite dobilais pagardinti, įkvėpinti pieno produktus. Tiesiog užpilkite dobilų žiedus karštu ar šaltu pienu ir palaikykite vėsiai kelias valandas. Gausite švelniai dobilų vanile kvepiantį pienišką kremą, ledų pagrindą ar dobilinę plaktą grietinėlę.“
Mėgstantiems ryškius skonius, I. Šidlaitė pataria paragauti žydinčios kraujažolės žiedų ar lapų. „Kraujažolę anglai vadina „vargšų žmonių pipiru“, ji tikrai naudojama kaip pipirų pakaitalas. Pabandykite susmulkinta kraujažole apibarstyti kiaušinienę, omletą ar trintą sriubą – ir skanu, ir sveika ir gražu“, – tikina pašnekovė.
Žali, virti ar kepti?
Paklausta, ar laukinius valgomus augalus virtuvėje galima naudoti nedelsiant, dar žalius, ar visgi juos reikia apdoroti, I. Šidlaitė paaiškina: „Laukiniai augalai yra laukinės „daržovės“, todėl gali būti valgomi žali, virti, kepti, troškinti, džiovinti ar rauginti. Siūlau laukinius augalus skirstyti į „salotas“, „špinatus“ ir „šparagus“, taip viskas taps aišku.“
I. Šidlaitė paaiškina toliau – jei kažkas dedama į salotas, tai ir laukinė „salota“ ten tiks – įprastas salotas galima pagardinti laukiniais jaunais liepų, klevų lapeliais, balandomis, dobilų žolynais, rašoma pranešime spaudai.
„O jei gaminate blynelius su špinatų įdaru, tai ten gali keliauti ir laukiniai „špinatai“ – garšvos, žliūgės, jaunos dilgėlės ar kiaulpienės. Pavasarį prie pirktinių šparagų, keptų ant sviesto ar grilio, gali būti ir siauralapių gauromečių, laukinių apynių, usnių ūgliai. Nors kai kurie augalai yra kartūs ir prieš valgant juos geriau apvirti, viskas sužinoma ragaujant, gaminant ir, svarbiausia, nebijant eksperimentuoti“, – padrąsina knygų autorė.
