Lietuva kasmet privalo atrinkti po 3 alyvuogių aliejaus mėginius, tačiau VMVT, įvertinusi augančią aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus klastojimo riziką, vien 2020 m. ištyrė 10 mėginių.
Šių metų tyrimų rezultatai parodė, kad iš 10-ies tirtų alyvuogių aliejaus mėginių kokybės rodiklių neatitiko 5 – tai itališkas aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo, išgautas tik mechaninėmis priemonėmis alyvuogių aliejus „Basso“ (sufasuotas po 1 l), aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo, išgautas tik mechaninėmis priemonėmis alyvuogių aliejus iš Italijos „Monini Classico“ (0,75 l) ir „Pietro Coricelli“ (1 l), ypač grynas alyvuogių aliejus „Font Oliva“ (0,75 l) iš Ispanijos bei iš Ispanijos įvežtas aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo, išgautas tik mechaninėmis priemonėmis alyvuogių aliejus „Anira“ (0,75 l).
Nors šių alyvuogių aliejaus ženklinimo etiketėse gamintojai buvo deklaravę, kad tai aukščiausios kokybės aliejus, tačiau tyrimų metu nustatyta, kad tokie teiginiai neatitiko tikrovės. Ekspertai juos įvertino kaip klastotes. Tokiu alyvuogių aliejumi buvo prekiauta mažmeninės prekybos tinkluose: „Maxima“, „Rimi“ ir „IKI“. Įvertinus tyrimų išvadas, sulaikytos minėto aliejaus partijos buvo grąžintos gamintojams arba sunaikintos, praneša VMVT.
Iš viso per 2017–2020 m. Lietuvoje buvo atrinkta ir akredituotose Europos laboratorijose ištirta per 20 alyvuogių aliejaus mėginių, iš kurių net 12 neatitiko reikalavimų. Apie visus suklastoto aliejaus, pateikto Lietuvos rinkoje, atvejus VMVT informavo Europos Komisiją ir atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas, kad būtų atlikti patikrinimai aliejaus gamybos įmonėse ir išsiaiškintos kokybės neatitikimo bei klastojimo priežastys.
Nors už gaminio saugą ir kokybę atsako jo gamintojas, tačiau, specialistų teigimu, dalį atsakomybės turi prisiimti ir šiuos produktus į rinką pateikiantys prekybininkai. Prekybininkai turėtų griežtai kontroliuoti įsigyjamų iš tiekėjų produktų saugos ir kokybės parametrus.
VMVT duomenimis, pastaraisiais metais alyvuogių aliejaus klastojimo atvejų visoje ES nustatoma vis daugiau: 2018 m. Europoje buvo nustatyti 29 klastočių atvejai, o 2019 m. – jau 44. Nepaisant didžiulių ES valstybių narių pastangų, fiksuojama ir sistemingo piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, Lietuvos rinkai tiekto italų gamintojo „Pietro Coricelli“ alyvuogių aliejaus klastočių buvo aptikta ne tik šiemet, bet ir 2019 m. Apie tai buvo informuota Italijos kompetentinga tarnyba, Italijos gamintojas sulaukė sankcijų, tačiau, akivaizdu, kad ilgalaikių pokyčių gamyboje nesiėmė. VMVT dėl to pakartotinai kreipsis į Europos klastočių komisiją.
Anot specialistų, paprastai vartotojui, neturinčiam specialiųjų žinių ir įgūdžių, atpažinti, kad produktas yra suklastotas, beveik neįmanoma. Tačiau jis gali įtarti, kad produktas, pavyzdžiui, neatitinka būdingų savybių ar yra nekokybiškas. Tokiais atvejais vartotojai turėtų pranešti VMVT. Kiekvienas pranešimas bus įvertintas ir remiantis gauta informacija atliktas išsamus tyrimas, kurio metu galima nustatyti produkto klastojimą.
