Šiltesni buvo tik 2000 (vidutinė temperatūra 10,9 °C), 2018 (9,6 °C) ir 1999 (8,8 °C) metų balandžio mėnesiai. Taip pat buvo pasiektas naujas balandžio 27 d. maksimalios paros oro temperatūros rekordas Lietuvoje (Klaipėda, 28,9° C).
Kritulių beveik nesulaukėme
Nuo kovo 28 d. iki gegužės pradžios daugelyje meteorologijos stočių kritulių beveik nesulaukėme. Vidutiniškai kritulių Lietuvoje balandį gavome vos 2 mm, tai yra net 94 % mažiau nei įprastai! Šių metų balandis „sumušė“ mažiausio kritulių kiekio rekordą ankščiau priklausiusį 1974 m. balandžiui (4,8 mm) ir tapo pačiu sausiausiu nuo 1961 m.
Pavasarį galima išskirti tris svarbiausias oro temperatūros ribas: vegetacijos, aktyvios vegetacijos ir meteorologinės vasaros pradžios datas. Šių metų balandį įvyko visi šie perėjimai!
Pagal SKN, balandžio viduryje (balandžio 12 d.) paros oro temperatūra pastoviai peržengia 5 °C ribą ir skelbiama vegetacijos pradžia, kuri šiais metais Lietuvos įvyko balandžio 3–16 d. Kai paros oro temperatūra pastoviai peržengia 10 °C (SKN balandžio 28 d.) skelbiama aktyvios vegetacijos pradžia. Šių metų balandį didžiojoje Lietuvos dalyje aktyvi vegetacija prasidėjo ankščiau nei įprastai – balandžio 17–22 d.
Taip pat šiais metais per 15 °C paros oro temperatūra buvo pakilusi 25–28 d., o 27 d. Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje ir Tauragėje – net per 20 °C. Nors gegužės pradžioje turime šiek tiek vėsesnius orus, tikėtina, kad prieš tai išvardintos datos gali tapti neįprastai ankstyvos meteorologinės vasaros pradžia (meteorologinė vasara prasideda, kai oro temperatūra peržengia 15 °C, tai įprastai įvyksta birželio 3 d.).
Buvo daug saulės
Balandis buvo ne tik šiltas ir sausas, tačiau ir saulėtas. Pagal SKN, balandį Saulė spindi apie 113 val., tačiau šiais metais Saulės teikiama šiluma ir šviesa Lietuvoje džiaugiamės vidutiniškai 53 % ilgiau nei įprastai, o dar daugiau jos buvo Kaune (64 %) ir Vilniuje (83 %).
Praėjusi žiema buvo šiltesnė nei įprastai (plačiau čia), todėl per žiemą nesusidarė pakankamai stora sniego danga, kuri didžiojoje Lietuvos dalyje ištirpo taip pat anksti – vasario viduryje. Sniego tirpsmas pavasarį papildo dirvožemio drėgmės atsargas ir sudaro palankias sąlygas vegetacijos pradžiai. Po tokios žiemos ir neįprastai šilto kovo, balandžio rekordas dar labiau prisideda prie ankstyvosios sausros formavimosi sąlygų, kurios yra ypač pavojingos augalijai ir žemės ūkiui. Taip pat šiuo metu yra padidėjęs miškų gaisringumas, kuris didžiojoje Lietuvos dalyje pastarąsias kelias savaites pasiekęs IV klasę iš V, o pietinėje šalies dalyje – ir V.
Pagal meteo.lt
*SKN – standartinė klimato norma, kuri yra 1981–2010 metų meteorologinių elementų vidutinė reikšmė Lietuvoje.
