Lietuvos nacionalinis muziejus įpareigotas per savaitę Kultūros ministerijai pateikti siūlymus dėl būtinų tyrimų Gedimino kalne atlikimo ir jiems atlikti reikalingų lėšų poreikio, taip pat Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo tolesnių darbų planą. Kitame etape šio plano pagrindu turės būti parengta ilgalaikė Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų sutvarkymo strategija.
Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus skelbtas projektavimo darbų visai Gedimino kalno teritorijai sutvarkyti viešųjų pirkimų konkursas buvo nutrauktas, Lietuvos nacionalinis muziejus šią savaitę taip pat pateiks siūlymus, kokių veiksmų būtina imtis nedelsiant, siekiant pradėti tvaraus, ilgalaikio sutvarkymo darbus pietrytiniame kalno šlaite, kuris šiuo metu kelia didžiausią rūpestį. Lietuvos geologijos tarnyba artimiausiu metu pateiks išvadas dėl papildomų veiksmų ir tyrimų, tvarkant Gedimino kalną, poreikio.
Kultūros ministerijos siūlymu Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gruodžio pradžioje nutarė neatšaukti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl Gedimino pilies kalno. Iki 2018 m. spalio mėnesio buvo baigti Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, tačiau didžiausios rizikos naujoms nuošliaužoms susiformuoti išlieka Gedimino kalno pietrytiniame ir vakariniame šlaituose.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl Gedimino pilies kalno paskelbta nuo 2017 m. gruodžio 30 dienos, praneša Kutūros ministerija. Nuo to laiko buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenavimo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
