Gedimino kalno pietiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus užfiksuota nedidelė nuošliauža: apie 9 metrų pločio ir virš 20 metrų ilgio, skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus. Įvykusi nuošliauža yra paviršinio supiltinio grunto ir nekelia grėsmės kalno stabilumui. Avarijos likvidavimo darbai pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį bus pradėti nedelsiant.

Šią savaitę pradedami prevenciniai Gedimino kalno pietinio šlaito stabilizavimo darbai. Juos UAB „Rekreacinė statyba“ vykdys už Gedimino kalno priežiūrą atsakingo Lietuvos nacionalinio muziejaus užsakymu. Darbai organizuojami nuolatinės šlaitų stebėsenos metu užfiksavus nedidelį grunto įtrūkimą, kuris atsirado dėl rudenį vyravusių itin lietingų orų, praneša Lietuvos nacionalinis muziejus.

Trečiadienio rytą Gedimino kalno šiaurės rytiniame šlaite po visą parą trukusio itin intensyvaus lietaus užfiksuota nuošliauža. Įvykusi paviršinio grunto nuošliauža nekelia grėsmės kalno stabilumui, o avarijos likvidavimo darbai jau yra pradėti. Istorinis takas į Gedimino kalną nuo Vilnios upės pusės kurį laiką bus uždarytas lankytojams, tačiau patekti į jį galima keltuvu iš Senojo arsenalo vidinio kiemo.

Pirmadienį nušliaužus daliai Gedimino pilies kalno, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) direktoriaus pavaduotojas Vaidas Petrokas sako, kad nuošliauža susidarė dėl nepalankių orų, vis tik, kol neišspręstas teisinis muziejaus ir kalno tvarkybos darbų projektą parengti turėjusios įmonės „Hidroterra“ ginčas, nebus ilgalaikio sprendimo ir panašių incidentų gali nutikti ir ateityje.

Atlikus tyrimus, Gedimino kalno papėdėje, netoli buv. Rotondos kavinės (Barboros Radvilaitės g. 6A, Vilnius), aptiktas vienas iš „dingusių“ Vilniaus Žemutinės pilies gynybinės sienos bokštų. Pagal pirminius duomenis bokštas yra po žeme, ne mažiau kaip 1 m gylyje, jis yra elipsės formos, ilgoji ašis siekia 11 m, o trumpoji – 8 m.

Lietuvos nacionalinis muziejus su UAB „Rekreacine statyba“ pasirašė 50 tūkst. eurų vertės rangos darbų sutartį. Ši sutartis užtikrina muziejui galimybę laiku ir tinkamai reaguoti į ekstremalios situacijos pokyčius, jeigu ateityje tokių pasitaikytų.

Archeologinius tyrimus Gedimino kalne Vilniuje ketinama pratęsti nuo gegužės vidurio, pirmadienį teigė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai.

Kultūros ministerijos ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje, kuriam pirmininkavo kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, aptarti artimiausi Gedimino pilies kalno tvarkybos veiksmai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas, apžvelgdamas geologinius tyrimus, atliktus Gedimino kalne, sako, kad įvairiais laikotarpiais kalnas tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Kai kurių gręžinių duomenys vis dar nerasti, o vertingą informaciją mokslininkams teikia apie 200 gręžinių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje paskaitą apie Gedimino kalno geologinius tyrimus skaitęs fizinių mokslų daktaras teigia, kad pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis yra požeminis vanduo, o kalno saugumą prižiūri keturios skirtingos sistemos.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, pirmadienį apžiūrėjęs Gedimino pilies kalno būklę, Lietuvos nacionaliniame muziejuje dalyvavo pasitarime dėl artimiausiu metu svarbiausių vykdytinų Gedimino kalno tvarkybos darbų, susijusių su ekstremalios situacijos suvaldymu.