„Dabar yra numatytos laikinos deformacijos plitimo sustabdymo priemonės. Pirmiausia tai lietaus kanalizacija, kuri surinks vandenį, iškrentantį į kalno aikštelę,“ - detalizavo J. Satkūnas.
Geologas didžiausią kaltę dėl yrančio kalno suvertė ekstremaliai iškritusiems krituliams. Vis dėlto davė suprasti, kad kalną prižiūrinčios institucijos ne viską padarė iki galo.
„Krituliai tiesiog nebuvo suvaldyti. Drenažinė sistema kalno viršuje turi veikti idealiai, ji turi surinkti 100 proc. visus kritulius ir juos saugiai „nudrenuoti“ į kalno apačią. Dabar matome, kad dalis kritulių patenka ne tik ant pačių šlaitų, bet įsigeria per kalno aikštelę ir tada patenka į šlaitus“, - sakė jis.
J. Satkūnas ragino nebesukti galvos dėl iškirstų Gedimino kalno medžių. „Medžių jau nebėra ir nebereikėtų galvoti, kas būtų buvę, jei medžiai stovėtų. Medžių likimą nusprendė medžių specialistai, jie įvertino jų būklę ir, matyt, buvo nuspręsta, kad jie nebetinkami augti šlaituose. Tikriausiai jie veikė kaip destruktyvus faktorius. Dabar turime imtis visų priemonių, jog kalnas būtų išsaugotas“, - aiškino geologas.
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius po Vyriausybėje vykusio pasitarimo patikino, kad šiuo metu Gedimino kalno problema yra kontroliuojama. Kalnas yra ruošiamas žiemai, kalno viršuje įrenginėjama stoginė, kuri leis sumažinti kritulių vandens infiltraciją į žaliuosius kalno plotus.
R. Augustinavičius tikino, kad darbai nėra pradėti per vėlai. Nuo grafiko, anot viceministro, yra atsiliekama tik nevisą savaitę. Tam įtakos turėjo orai, neleidę nuo spalio 13 d. patekti į pietrytinį šlaitą. Lietingas liepos mėnuo tai pat sutrukdė darbus organizuoti efektyviau. Tik nuo lapkričio 5-6 dienos kalnas, anot R. Augustinavičiaus, buvo pasiekiamas.
Viceministras, kalbėdamas apie nuo vandens pertekliaus yrantį Gedimino kalną, sakė, kad „pirma reikia užsigesinti gaisrą, o tada likviduoti gaisro padarinius“. R. Augustinavičius patikino, kad iki gruodžio 1-osios laikina stoginė bus tikrai pastatyta, o pietrytinės nuošliaužos „kūnas“ nudrenuotas.
Patys kalno tvarkymo darbai, anot viceministro, prasidės 2018 metų antroje pusėje. R. Augustinavičius tikino, kad šių darbų paskubinti negalima. „Reikia labai atsargiai ir atsakingai pamatuoti, gauti visus parametrus, kaip tas gruntas, koks jo sankabumas, ir tada eiti su techniniais sprendimais“, - sakė jis.
Premjeras Saulius Skvernelis patikino, kad viskas, kas susiję su Gedimino kalno tvarkymu, nėra resursų klausimas. Todėl, aiškino Premjeras, visi reikalingi poreikiai bus patenkinti. „Kiek reikia, tiek lėšų bus skiriama“, - aiškino S. Skvernelis.
Tai, kad darbai atrodo šiek tiek užvėlavę, aiškino S. Skvernelis, yra susiję su tuo, kad nepalankios gamtos sąlygos, tvarkant Gedimino kalną, kėlė grėsmę darbininkų gyvybei ir sveikatai.
Praėjusiais metais buvo atliktas kalno hidrogeologinės situacijos įvertinimas ir nustatyta, kad pagrindinė kalno problema - vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Šios iškrovos šlaituose yra viena iš svarbiausių šlaitų stabilumą silpninančių sąlygų.
Specialistai sutaria, kad šlaitai stabilizuosis tik tada, kai pavyks sumažinti kritulių infiltraciją piliakalnio aikštelėje ir užkirsti kelią kritulių vandeniui kauptis bei gertis į žemę. Tačiau tam yra reikalingi ilgalaikiai sprendimai, kuriems rengiami kalno aikštelės ir pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projektai.
Geologai tvirtina, kad, esant tokioms orų sąlygoms, ir tolesnės technogeninio grunto deformacijos gali būti neišvengiamos. Tačiau kartu pabrėžia, kad tie patys procesai nėra labai pavojingi, nes paviršinės nuošliaužos ir deformacijos susidaro dėl supiltinio technogeninio grunto. Jis yra labai imlus drėgmei, lengvai įmirksta ir tuomet ima slinkti. Specialistai patvirtina, kad pats kalnas kaip geologinė struktūra yra stabilus. Pagrindiniai kalno sluoksniai nėra pažeidžiami.
