![]() MokslasPastaraisiais metais smarkiai išpopuliarėjus vaizdo turinio transliavimo paslaugoms, linijinės televizijos likimas atsidūrė didžiausioje kryžkelėje nuo pat jos atsiradimo. Nepaisant vis dar nemažo žiūrovų skaičiaus, prieš kelias savaites vykusiame susitikime su investuotojais „Netflix“ generalinis direktorius Reedas Hastingsas pareiškė, jog ši beveik šimtmetį skaičiuojanti turinio platforma išnyks jau po 5-10 metų. Tačiau ekspertai šią prognozę įvertino kritiškai ir atkreipė dėmesį į tai, jog televizijai vis dar nėra visavertės alternatyvos, rašoma pranešime spaudai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys atkreipia dėmesį, kad, kaip ir visus statinius, užtvankas būtina prižiūrėti, nes gali nutikti ir blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzo gedimas. Mokslininkas atskleidžia, kad specialistai jau ruošia užtvankų „mirtininkių“ sąrašą, kuriame bus ir žymių užtvankų, rašoma pranešime spaudai. Pasak mokslininko, užtvankų demontavimas rekomenduojamas tik po išsamių tyrimų, nes jų neigiamą įtaką upių ekologinei būklei nustelbia nevaldoma tarša, o užtvankos kaip tėkmės barjerai ją dalinai akumuliuoja – problema nukeliama ateičiai. Uogų ir vaisių funkcionaliąsias savybes Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune tyrinėjanti jaunesnioji mokslininkė Paulina Štreimikytė sako, kad platesnis suvokimas apie maistą ir jo daromą įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ne apribojo jos asmeninius mitybos pasirinkimus, bet, atvirkščiai, juos praplėtė: „Nėra blogo ar gero maisto – kaip ir su vaistais, svarbu, ką, kiek ir kaip valgote“. Baigusi maisto mokslo magistrą, šiuo metu Paulina studijuoja agronomijos krypties doktorantūrą ir kartu su VDU Botanikos sodo mokslininkų komanda ieško būdų, kaip būtų galima iš naujo atrasti tokias uogas kaip aktinidijos, putinai ar spanguolės, pritaikydama ir savo didelę patirtį, įgytą dirbant su inovatyvaus maisto startuoliais Lietuvoje ir JAV. Prieš kelis mėnesius vienam iš buvusių „OnePlus“ vadovų mįslingai užsiminus apie ketinimus dar kartą revoliucionuoti išmaniųjų telefonų pasaulį, daugelis apžvalgininkų į tai žvelgė skeptiškai. Milžiniškų investicijų būtinybė ir sudėtinga konkurencinė aplinka tokią misiją naujam žaidėjui paverčia labai sudėtinga. Tačiau šie ambicingi ketinimai pagaliau virto kūnu – antradienį vykusiame renginyje iškilmingai pristatytas „Nothing Phone 1“ išmanusis telefonas, skelbiama pranešime spaudai. Tamsus kambarys, žalias kompiuterio ekranas ir šviesos greičiu klaviatūrą maigantis programišius, per sekundę „nulaužiantis“ visas saugos sistemas ir taip pridarantis žalos už milijonus. Greičiausiai tokia ar panaši filmo scena iškyla mūsų galvoje pagalvojus apie kibernetinius nusikaltėlius. Tačiau programišių atakos ne visada būna rimtos – kai kurios jų tik priverčia kvatotis ir tuo pačiu skatina mus virtualioje erdvėje būti dar atsargesnius. Slapukai (angl. Cookies) jau daugiau nei dešimtmetį renka ir indeksuoja interneto ekonomikai itin vertingą informaciją, įskaitant vartotojų duomenis. Tačiau šiems reikalaujant daugiau privatumo, trečiųjų šalių slapukai tampa praeities dalyku. Yra kitų būdų stebėti vartotojus ir rinkti duomenis. Bet dalis naujų technologijų dar yra nereguliuojamos ir sunkiai suprantamos. O tai neramina duomenų prievaizdus ir teisininkus. Kaip, po daugiau nei 20 metų, atrodytų Lietuvos „sėkmes istorija“ švietimo srityje? Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikės Sigitos Trainauskienės, negrįžtamo švietimo proveržio atveju „visi abiturientai turėtų lygias galimybes įstoti į Oksfordą, Lietuva taptų vienu iš geriausių pavyzdžių švietimo srityje, šalies universitetai patektų į geriausių pasaulio universitetų šimtuką, o mokytojo profesija pagaliau taptų prestižine“. 2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui – 108 metai. Tarptautinė galių pusiausvyra irgi greičiausiai atrodys kitaip – prognozuojama, kad dabartinį Didįjį septynetą (G-7) iki 2050-ųjų pakeis augantis septynetas. Ką šie neapibrėžtumai gali reikšti Lietuvai ateityje? „Manoma, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos ateičiai veiksmų bus auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių režimų“, – sako Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikė, „Lietuva 2050” dalykinės komandos vadovė dr. Sigita Trainauskienė. Lietuvoje vienos populiariausių pavėžėjimo programėlių „Yandex Go“ ir „Uber“ atsidūrė tarp daugiausiai duomenų apie savo vartotojus renkančių programėlių pasaulyje. Kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ sudarytame indekse šios programėlės užima atitinkamai antrąją ir trečiąją vietas. Pirmojoje atsiduria Lietuvoje paslaugų neteikianti, tačiau Azijoje plačiai naudojama „GrabTaxi“, o mūsų šalyje populiariausia tokio tipo programėlė „Bolt“ šiame indekse tik 16-a. Šįryt 09:30 val. sutriko „Smart-ID“ veikimas Lietuvoje. |
|
Visos teisės saugomos © 2024 VšĮ "L24plius". Projekt Finansowany przez Ministerstwo Spraw Zagranicznych Rzeczpospolitej Polskiej w konkursie "Polonia i Polacy za Granicą 2024 – Regranting" |