MokslasSlapukai (angl. Cookies) jau daugiau nei dešimtmetį renka ir indeksuoja interneto ekonomikai itin vertingą informaciją, įskaitant vartotojų duomenis. Tačiau šiems reikalaujant daugiau privatumo, trečiųjų šalių slapukai tampa praeities dalyku. Yra kitų būdų stebėti vartotojus ir rinkti duomenis. Bet dalis naujų technologijų dar yra nereguliuojamos ir sunkiai suprantamos. O tai neramina duomenų prievaizdus ir teisininkus. Kaip, po daugiau nei 20 metų, atrodytų Lietuvos „sėkmes istorija“ švietimo srityje? Pasak Vyriausybės strateginės analizės centro vyr. politikos analitikės Sigitos Trainauskienės, negrįžtamo švietimo proveržio atveju „visi abiturientai turėtų lygias galimybes įstoti į Oksfordą, Lietuva taptų vienu iš geriausių pavyzdžių švietimo srityje, šalies universitetai patektų į geriausių pasaulio universitetų šimtuką, o mokytojo profesija pagaliau taptų prestižine“. 2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui – 108 metai. Tarptautinė galių pusiausvyra irgi greičiausiai atrodys kitaip – prognozuojama, kad dabartinį Didįjį septynetą (G-7) iki 2050-ųjų pakeis augantis septynetas. Ką šie neapibrėžtumai gali reikšti Lietuvai ateityje? „Manoma, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos ateičiai veiksmų bus auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių režimų“, – sako Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikė, „Lietuva 2050” dalykinės komandos vadovė dr. Sigita Trainauskienė. Lietuvoje vienos populiariausių pavėžėjimo programėlių „Yandex Go“ ir „Uber“ atsidūrė tarp daugiausiai duomenų apie savo vartotojus renkančių programėlių pasaulyje. Kibernetinio saugumo kompanijos „Surfshark“ sudarytame indekse šios programėlės užima atitinkamai antrąją ir trečiąją vietas. Pirmojoje atsiduria Lietuvoje paslaugų neteikianti, tačiau Azijoje plačiai naudojama „GrabTaxi“, o mūsų šalyje populiariausia tokio tipo programėlė „Bolt“ šiame indekse tik 16-a. Šįryt 09:30 val. sutriko „Smart-ID“ veikimas Lietuvoje. Ilgai besitęsusi pandemija daugeliui žmonių visame pasaulyje tapo savotišku tramplinu į kompiuterinių žaidimų pasaulį. Praskaidrindama monotoniškai slenkančias karantino dienas, ši įspūdingai išpopuliarėjusi veikla įrodė galinti padėti palaikyti emocinę gerovę bei užpildyti socializacijos trūkumo sukurtą tuštumą. Šios tendencijos sėkmę atnešė ir Lietuvos kūrėjams, kurių žaidimai kompiuteriams, konsolėms ir išmaniesiems telefonams per pastaruosius metus sulaukė milijoninio atsisiuntimų skaičiaus. Metavisatos terminą sugalvojęs ir savo 1992-ųjų knygoje „Lavina“ (angl. „Snow Crash“) pirmąkart panaudojęs fantastas Nealas Stephensonas tuomet negalėjo nė įtarti, kad po trijų dešimtmečių šis žodis simbolizuos svarbiausią technologijų pasaulio virsmą, ar bent tai, ką artimoje ateityje žada didžiausios technologijų kompanijos ir jų vizionieriai. Jie stato milijardus dolerių už tai, kad ateitis bus su beribėmis virtualios bei papildytos realybės galimybėmis ir sapnus primenančiomis pačių susikurtomis trimatėmis erdvėmis, kuriose viskas įmanoma. Tačiau viskas gali – ir turėtų – būti kur kas paprasčiau nei galvojate, tikinama pranešime spaudai. 
„SpaceX“ raketa pakėlė dar tris lietuvių kurtus palydovus: vienas jų – iki šiol didžiausias2022-04-05, 11:07Balandžio 1 dieną iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo su „SpaceX“ „Transporter 4“ misija į saulės sinchroninę orbitą (SSO) pakilo dar trys Lietuvių kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics” sukurti palydovai. Tarp jų – didžiausias iki šiol bendrovės sukurtas palydovas MP42, kuriame integruoti net kelių komercinių klientų įrenginiai, skelbiama pranešime spaudai. Ne vienam pažįstama situacija: nusipirkus naują išmanųjį telefoną jis, atrodo, „skraido“, tačiau praėjus metams–dvejiems viskas veikia pastebimai lėčiau nei iki tol. Nusidėvėjo procesorius? Pailso operatyvioji atmintis ar baterija? Nieko panašaus – tikrųjų to priežasčių reikia ieškoti ne „geležyje“, sako „Telia“ telefonų kategorijos vadovė Rimantė Marcišauskienė. Šiais laikais žmogus be telefono – kaip be rankų. Todėl be jo išėjus iš namų ar, dar blogiau, pametus dažnas nejuokais sunerimsta. O ką, jei išmanusis pateko į ilgapirščių nagus? Juk jame – ne tik asmeninės nuotraukos ir kiti duomenys, bet ir prisijungimai prie socialinių tinklų, el. pašto, internetinės bankininkystės. „Telia“ saugumo ekspertas Vaidas Jančys dalijasi patarimais, ką daryti, kad telefono pametimas nesukeltų galvos skausmo ir neatneštų nuostolių. |
|
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |
|
