Antradienį Floridoje iš „Cape Canaveral Space Force Station“ kosmodromo kartu su „SpaceX“ misija „Transporter 6“ pakilo keturi lietuvių kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ sukurti palydovai. Mažasis palydovas, maždaug didelės batų dėžės dydžio, Gama „Alpha“ gabena pirmąją Europoje sukurtą saulės burę, skelbiama pranešime spaudai.

2022 m. gruodžio 13 dieną F. Ruščico gimnazijoje įvyko ypatingai svarbios ugdymo erdvės – chemijos praktinių tyrimų laboratorijos – atidarymas, kuris baigėsi spalvotų balionų dalinimusi, įspūdingais fejerverkais ir bendra nuotrauka prisiminimui.

eSIM, prieigos raktai, mišri realybė, postkvantinė kriptografija, produktyvumo paranoja – penki technologiniai terminai, kuriuos „The Economist“ paskelbė kitų metų populiariausiais technologijų srities žodžiais. Įtakingas britų savaitraštis iš įvairių sričių surinko 23 aktualius terminus, kurie kitąmet turėtų tapti visuomenei svarbių diskusijų temomis ir yra naudingi, plečiant savo suvokimo ribas. „Telia“ pateikia ir paaiškina penkis populiariausius 2023 m. technologijų žodžius.

Nemuno saloje statomas išskirtinio dizaino Mokslo ir inovacijų sklaidos centras „Mokslo sala“ sulaukė išankstinės kalėdinės dovanos – trečiadienį Kauno savivaldybės administracija su Lenkijos bendrove „Trias Avi“ oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl interaktyvios ekspozicijos įrengimo. Didžiulę pasaulinę patirtį turintys viešojo konkurso laimėtojai eksponatų kūrimą pradės jau dabar ir muziejaus erdvėse juos įrengs kitąmet.

Kietų uolienų išeigos ar atodangos Lietuvos žemės paviršiuje yra labai retas reiškinys, todėl kiekviena jų radimvietė yra labai svarbi geologiniam žemės gelmių pažinimui. Kasant smėlį Toleikių karjere Kelmės rajone iš žemės gelmių išniro unikalios juodos smiltainio uolos, informuoja Lietuvos geologijos tarnyba.

Šią savaitę 65 proc. Lietuvos ploto padengęs 5G ryšys pasiekė apie 80 proc. šalies gyventojų. Visa apimtimi 5G ryšys jau prieinamas didžiuosiuose miestuose, skelbia Susisiekimo ministerija.

Vos pasibaigus vasarai pradedame galvoti apie kitų metų atostogas, o kas jeigu šios vasaros smagios maudynės jūroje buvo paskutinės? Klimato kaita, intensyvus žemės ūkis ir dėl to vis intensyvesnė eutrofikacija žudo Baltijos jūrą. Kraupūs mirusios jūros plotai plečiasi ir gali pasiekti mūsų krantus. Kodėl šiemet itin šiltas vanduo aplinkosaugininkams kelia didelį nerimą, kaip mes galime prisidėti prie jau įsibėgėjusių procesų lėtinimo, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja profesorė dr. Laima Česonienė.