Su Michalu Mackievičumi, Lietuvos lenkų sąjungos pirmininku, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariu, kalbame apie tai, kodėl lenkų mokykla yra geriausias variantas Lietuvos lenkų vaikams; apie stipruoles, skatinančias meilę lenkų kalbai ir kultūrai tose Lietuvos vietovėse, kuriose lenkai nėra didelė grupė; apie lenkų meilę Lietuvai nepaisant to, kad dažnai ji nėra jų motina, tik pamotė.

Kiekvienais metais prieš Visų šventųjų dieną Mostiškių (Vilniaus rajonas) pagrindinės mokyklos lenkų dėstomąja kalba mokiniai keliauja į už kelių kilometrų nutolusią Kirtimų gyvenvietę sutvarkyt Jano Konrado Obsto (1876-1954), publicisto, leidėjo, istoriko ir Adomo Mickevičiaus muziejaus Vilniuje įkūrėjo poilsio vietą.

Gruodžio pradžioje buvo iškilmingai atidaryta Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazija. Visos Šalčininkų rajono vidurinės mokyklos buvo akredituotos ir įgijo gimnazijų statusą.

Mickūnų lopšelis-darželis po kelių mėnesių švęs 5-ąjį veiklos jubiliejų. Per šį laikotarpį įstaiga išaugo, įsigijo tėvų pasitikėjimą, todėl pirmąjį savo jubiliejų darželio bendruomenės nariai pasitiks kupini geros nuotaikos.

Vilniaus lenkų tėvų forumo pirmininkė Danuta Narbut interviu portalui L24 metu atremia Lietuvos politikų kaltinimus dėl lenkų nelojalumo, pasakoja apie savo Lietuvos lenkų mokyklų padėties bei ateities tyrimų rezultatus, tačiau taip pat yra įsitikinusi, kad metų metus žiniasklaidos vykdoma šmeižikiška kampanija, nukreiptaprieš lenkų švietimą, neigiamai veikia visą šalies švietimo sistemą.

Tęsiame trijų dalių publikaciją „Kovojanti lenkų mokykla“. Šiandien skelbiame paskutiniąją, trečiąją, publikacijos dalį.

Tęsiame trijų dalių publikaciją „Kovojanti lenkų mokykla“. Šiandien skelbiame antrąją publikacijos dalį. Paskutinioji, trečioji dalis kviečiame skaityti rytoj.

Pristatome skaitytojui trijų dalių publikaciją „Kovojanti lenkų mokykla“, pateikiančią nelengvą patirtį ir iššūkius, su kuriais šiais metais susidūrė lenkų švietimas Lietuvoje.

Karas, trėmimai, sunkūs ir tamsūs sovietizacijos ir lituanizacijos pokario laikai, masinė vietinių lenkų migracija į tėvynę ir toliau į Vakarus lėmė tai, kad Vilniaus kraštas neteko inteligentijos, o vietos lenkų išsilavinimo lygis, palyginus su Lietuvoje gyvenančiais kitų tautybių žmonėmis, sumažėjo du ar net tris kartus.

Apie Lietuvos lenkų švietimo problemas, matomas iš tolesnės perspektyvos, apie palankumą pasienio gyventojams ir apie naują Lenkijos valdžios institucijų atsigręžimą į užsienyje gyvenančius lenkus kalbame su Lenkijos Seimo nariu Arturu Górskiu, kuris Lenkijoje tam tikra prasme yra Lietuvos lenkų tautinės mažumos reikalų ekspertas.