Ekonomika

Ekonomika

Paneigti viešojoje erdvėje pasirodę pranešimai, kad iš darbo Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) panoro trauktis Technologinės tarnybos ir B1 projekto vadovas Vigantas Galkauskas. „Panoramos“ žiniomis, prašymą trauktis iš pareigų V. Galkauskas atsiėmė ir toliau vykdo savo pareigas.

Vengrijos aviakompanija „Wizz Air“ nusprendė plėsti savo bazę tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir nuo pavasario atidaryti naujų maršrutų.

Nors šiais metais permaininga vasara ir nelepino ypač geru oru, tačiau derliumi žemdirbiai tikrai negalės skųstis. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ekspertai prognozuoja, kad šiųmetis grūdinių augalų derlius gali siekti 3 140 tūkst. t, o tai būtų apie 10 proc. daugiau negu praėjusiais metais.

Energetikos viceministras Romas Švedas nusprendė trauktis iš pareigų, rašoma antradienį išplatintame ministerijos pranešime. Jame teigiama, kad Energetikos ministerijoje tiesiog „toliau vyksta vidinė vadovų rotacija“. Tačiau LTV „Panoramos“ duomenimis, R. Švedui taip galėjo tekti prisiimti atsakomybę dėl netenkinančio Ignalinos AE uždarymo darbų tempo.

Šią vasarą keleivių srautas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) reguliariai augo. Birželį aptarnauta 24,5 proc., liepą – 26,2 proc., o rugpjūtį – 28,21 proc. daugiau keleivių nei 2010 m. tuo pačiu metu.

LTV „Panoramos“ duomenimis, šiuo metu iš posto verčiamas pagrindinis uždaromos atominės derybininkas Osvaldas Čiukšys.

Rugsėjo 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 223 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 10,78 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, praneša Lietuvos darbo birža.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2011 m. sausio–birželio mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 5,3 mlrd. Lt (38,1 proc. daugiau negu per atitinkamą 2010 m. laikotarpį), importuota – už 4,7 mlrd. Lt (35,1 proc. daugiau). Teigiamas prekybos balansas sudarė 591,7 mln. Lt ir, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 241 mln. Lt arba 68,7 proc.

Vilnius tapo pirmuoju miestu Europoje, kuriame viešojo transporto stotelėse įdiegti žemėlapiai su lietimui jautriais ekranais. Interaktyviuosiuose žemėlapiuose lietuvių, anglų, rusų, lenkų ir vokiečių kalbomis pateikiama informacija apie autobusų ir troleibusų maršrutus bei tvarkaraščius.
„Tokie ekranai šių metų gegužę buvo pristatyti Prancūzijoje, tačiau praktikoje jų dar niekas nebuvo įdiegęs. Vilnius tapo pirmuoju miestu visoje Europoje, kur veikia inovacinė žemėlapių sistema. Pirmieji lietimui jautrių ekranų žemėlapiai šiandien pradėjo veikti Dailės akademijos ir Žaliojo tilto stotelėse“, – sako vienas iš projekto iniciatorių, Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Eilės dėl kompensacijų

2011-08-29, 07:01

Prieš pat rudenį gyventojai suskubo tvarkytis dokumentų dėl kompensacijų už šildymą. Valdininkai sako, kad besidriekiančios eilės – kasmetis reiškinys.
Jie dėl to kaltina sistemą.
Štai Klaipėdoje socialinės paramos skyriuje, norintieji į jį atvykti dėl kompensacijos, priėmimo gali tikėtis tik lapkričio mėnesį.
Klaipėdos socialinės paramos skyriuje norintiems susitvarkyti dokumentus, kad prasidėjus šildymo sezonui mažiau mokėtų už šildymą, eilėse tenka stovėti net po keletą valandų.
Valdininkų besidriekiančios eilės nestebina. Jie sako, kad tokios būna kasmet.
„Taip yra todėl, kad kompensacijos yra skiriamos pagal įstatymą dviems mėnesiams, pensininkams, neįgaliesiems – 6 mėn. Jeigu ir susitvarkytų gegužės mėnesį, po dviejų mėnesių vėl turėtų ateiti tvarkyti dokumentų. Tokia sistema yra“, – aiškina Klaipėdos savivaldybės atstovė Rima Beinoraviečienė.
Kita bėda, pasak savivaldybės atstovės, kad užsiregistravę telefonu ar internetu žmonės vis tiek atėję stovi eilėje. Anksčiau patekę pas specialistą neišsibraukia iš sąrašo.
Valdininkai pripažįsta, kad vasarą papildomai priėmus specialistų, eilės gerokai sumažėtų, o gal ir visai išnyktų.
„Būtent sezoniniam darbui, 2–3 mėnesiams, tai išspręstų problemą. Bet problema yra pinigai, finansavimas, apmokymas šitų specialistų, nes yra didelis krūvis specialistams. Atėjęs naujas žmogus turi atsisėsti ir dirbti, o jį dar reikia apmokyti“, – sako I. Beinoravičienė.
Kompensacijų už šilumą kasmet kreipiasi vis daugiau gyventojų. Vien Klaipėdoje pernai tokių kompensacijų prašė 16 tūkstančių klaipėdiečių, o šiemet jau rugpjūčio pirmą dieną buvo 15 tūkstančių tokių asmenų.
Marija Gabrienė
LTV „Panorama“

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24