Lietuvoje įsivyravus nuo krizinių 2009 metų neregėtai infliacijai, ne retas gyventojas būgštauja dėl savo turimų santaupų. 10% perkopęs infliacijos rodiklis rodo, jog ilgainiui niekur neinvestuotos lėšos nuvertės net dešimtadaliu – sąskaitoje turimų 1000 eurų perkamoji galia sumažės šimtu eurų. Finansų specialistai pataria, kaip tokioje situacijoje ne tik neprarasti, bet dar uždirbti.

Karantinas metė iššūkį ne vieno mūsų finansiniam stabilumui – nedarbas šalyje ūgtelėjo 2,5 procentinio punkto ir siekia beveik 12 procentų, trečdalis šalies įmonių buvo paskelbusios prastovas. Lietuviams tai kelia nežinomybę dėl jų finansinės ateities, todėl kaip niekada svarbūs tampa mūsų finansiniai įgūdžiai, leidžiantys sunkumus išgyventi lengviau. Norintiems susitaupyti daugiau pinigų ekspertai pataria pradėti planuoti kiekvieno mėnesio biudžetą ir kaupti 6 mėnesių išlaidų sumai lygią finansinę pagalvę. Tai padaryti ir kitus finansinius įgūdžius lengviau išsiugdyti padės išmaniosios programėlės „Wallet“ ir „Money Manager“.

SEB banko užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad kas antras gyventojas (52 proc.) turimus grynuosius litus ketina keisti į grynuosius eurus. Tokią savo elgseną gyventojai dažniausiai aiškina tuo, kad jų laikoma grynųjų pinigų suma yra nedidelė, todėl, jų nuomone, neverta jos padėti į savo sąskaitą banke. Šią priežastį rinkosi keturi iš dešimties respondentų (40 proc.).

Gyventojai, santaupas laikantys namuose, tikriausiai jau susimąstė, kaip reikės jas pakeisti į eurus. Tai turėtų paskatinti ne tik susiskaičiuoti turimas lėšas ir pagalvoti apie savo šeimos finansinę ateitį, bet ir gali tapti palankia proga pasidairyti pelningesnių taupymo būdų nei palūkanų neduodantis grynųjų litų pluoštas namuose. Štai keletas žingsnių, kuriuos „Swedbank" ekspertai siūlo norintiems paprastai, bet efektyviai valdyti pinigus euro įvedimo laikotarpiu.

14 proc. gyventojų sako turintys artimuosius, kurie, ištikus nelaimei, juos bent pusę metų galėtų remti finansiškai.
Tai atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Dažniau artimųjų paramos tikėtųsi studentai, tačiau tėvų, vaikų ar giminaičių dosnumu tiki ir vadovaujančias pareigas užimantys vidutinio amžiaus žmonės, rašoma pranešime spaudai.