Vilniaus miesto savivaldybė pastebėjo dar vieną atvejį, kai nekilnojamojo turto vystytojai pardavinėja tai, kam statybos leidimas nėra ir negalės būti išduotas.

Jei 2018 metai buvo vadinami rekordiniais Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, atrodo, kad besibaigiantys 2019 metai dar įspūdingesni. Kylanti Baltijos šalių ekonomika ir sparčiai auganti gyventojų perkamoji galia buvo pagrindiniai veiksniai, sukę nekilnojamojo turto rinkos smagračius – ypač būsto ir ypač Lietuvoje. Kokia nuotaika rinka palydi šiuos metus ir ar artėjantys 2020-ieji bus tokie pat įspūdingi?

Iš Lietuvos svetur išvykę tautiečiai nepamiršta savo gimtinės ir čia likusiųjų. Per 2018 metus emigrantai į Lietuvą pervedė daugiau nei 1,1 mlrd. eurų. Nors tautiečiai sulig kiekvienais metais vis daugiau pinigų siunčia į gimtinę, tačiau vis labiau pastebima tendencija, kad tai ne tik parama čia likusiems giminaičiams bet ir investicijos į ateitį bei planus grįžti.

Nobelio premijos laureatas ekonomistas Robertas Shilleris yra sukūręs terminą „Naratyvų ekonomika“ – tai situacija, kai rinką veikia ne tik duomenys, bet ir nuotaikos, nuomonės. Būtent tokį „naratyvų ekonomikos“ atvejį būsto rinkoje matėme pernai: kai sausio mėn., tikėtina, veikiant pesimistinėms prognozėms rinka mėnesiui smarkiai stabtelėjo. Nežiūrint to, prognozėms nesipildant vėliau rinka atsigavo.

Lietuvos bankas 2018 m. pabaigoje paskelbė, kad per metus būsto paskolų palūkanos išaugo 0,25 proc. punkto. Pasak ekspertų, tai neturėtų stabdyti nekilnojamojo turto (NT) rinkos, tačiau atėjus gilesnei krizei būstą pirkti būtų labai nepalanku.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kuria metodiką, kaip skelbimų portaluose nustatyti gyventojus, kurie gauna pajamų iš nekilnojamojo turto (NT) nuomos, tačiau jų nedeklaruoja ir nesumoka gyventojų pajamų mokesčio, tačiau, kaip rašo "Verslo žinios", NT rinkos dalyviai abejoja, kad tokia priemonė išgydys nuo šešėlio.

Kauno miesto savivaldybė baigė derybas su kultūros ir sporto rūmų „Girstutis" pramoginės dalies koncesijos konkurso laimėtoju - jam planuojama išnuomoti ir sportinę komplekso dalį.

Po euro įvedimo nekilnojamojo turto rinka uostamiestyje sąstingio, kaip buvo prognozuota, nepatyrė, rašo portalas klaipeda.diena.lt. Specialistų teigimu, sausio ir vasario mėnesiai, kalbant apie būstų, žemės sklypų pardavimą, buvo pakankamai aktyvūs, o nekilnojamuoju turtu (NT)Vakarų Lietuvoje vis dažniau domisi ir namo ketinantys sugrįžti emigrantai.

Registrų centro duomenimis pernai parduota daugiau butų ir namų nei užpernai. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad praėjusių metų pabaigoje suaktyvėjusius pardavimus lėmė ir ekonominiai dalykai. Tačiau nors gyvenamojo nekilnojamojo turto paklausa ir auga, prieškrizinių laikų pardavimų lygį esą galima pamiršti visiems laikams, praneša LTV „Šiandien“.