Žinomos moterys, pasirodo, nesilaiko jokių dietų ir gali vėlų vakarą mėgautis didžiule jautienos befstrogeno grietinėlės padaže porcija. Bent jau Asta Stašaitytė-Masalskienė, penktadienį turėjusi net keturis filmavimus, 22:00 val. vakaro dieną baigė ne stikline vandens prieš miegą, o sočia vakariene. Tad kurgi slepiasi jos lieknos figūros paslaptis? Juk dabar taip madinga atsisakyti mėsos, o ką jau kalbėti apie valgymą po 18:00 val...

Savo planus ar blogų įpročių atsisakymą atidedame rytojui, kitai savaitei ar net kitiems metams. Adventas - puikus metas organizmo išsivalymui bei blogų mitybos įpročių atsisakymui.

Netrukus stačia galva nersime į šventinių rūpesčių verpetą. Ilgėjančios eilės parduotuvėse, didėjančios transporto spūstys gatvėse, dovanų paieška – artėja tikras išbandymų metas mūsų nervų sistemai. Jeigu ji stipri – greičiausiai pavyks nepamesti galvos ir šventėms pasiruošti be didesnių rūpesčių. O jeigu dar iki švenčių nuolat kovojote su stresu ir įtampa, tuomet prieššventinis laikotarpis gali gerokai apkartinti gyvenimą. BENU vaistininkė Inga Norkienė dalinasi rekomendacijomis, kaip sustiprinti nervų sistemą ir naktimis ramiai miegoti, o ne avis skaičiuoti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos VMVT duomenimis, nuo šių metų pradžios jau užregistruota 18 ūminių žarnyno infekcijų protrūkių, kilusių dėl viešojo maitinimo įmonėse pagaminto nesaugaus maisto. Šių protrūkių metu susirgo 144 asmenys, iš jų 70 vaikų. Specialistų susirūpinimą kelia tai, kad pastaraisiais metais šių protrūkių daugėja, kaip ir dėl jų nukentėjusių asmenų. Pvz. 2016 m. buvo užregistruota 13 protrūkių, kurių metu nukentėjo 160 asmenų, iš jų – 60 vaikų, 2017 m. –14 protrūkių, 168 asmenys, iš jų – 93 vaikai.

Maisto pristatymo industrija sparčiai plečiasi visame pasaulyje, o restoranų patiekalai vis dažniau keliauja į vartotojų namus. Liis Ristal, Suomijos startuolio „Wolt“ vadovė Baltijos šalims sako, kad maisto į namus pristatymo rinka pritraukia beveik pusę maisto technologijoms skirtų investicijų visoje Europoje. Ši sritis vos per dvejus metus iš esmės pakeitė visą maisto rinką ir Baltijos šalyse.

Pastaruoju metu valdžios atstovai, ekonomistai, prekybininkai ir vartotojai labai skirtingai vertina kainų pokyčius. Oficiali statistika skelbia, kad per dvejus su puse metų vartojimo prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai padidėjo 6,7 proc., maisto ir nealkoholinių gėrimų – 4,1 proc. Anot Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros docentės dr. Janinos Šeputienės, vidutinis darbo užmokestis per tą laikotarpį padidėjo 24,7 proc., todėl ekonomistai čia nemato nieko keisto, esą natūralu, kad kainos kyla, jei didėja vartotojų pajamos, o kartu ir produktų paklausa.

Niūrus pirmadienis gali praskaidrėti, jaukiai virtuvėje gaminant ir skanaujant neįprastą desertą. Pabandykite pasigaminti kukurūzinį skanėstą.

Ruošiant priemonių planą, kaip valdyti Lietuvoje kylančias maisto produktų kainas, Vyriausybėje svarstomas naujas finansinis mechanizmas - kuponų sistema. Pavyzdžiui, gyventojai galėtų įsigyti 10 eurų vertės kuponus už 7 eurus ir jais pirkti maisto produktus mažose parduotuvėse - susidariusį 3 eurų skirtumą prekybininkams kompensuotų pati valstybė.

Tortą primenantis gardus patiekalas nustebins: atrodo it saldumynas, tačiau iš tiesų viduje slepiasi vištiena.

Parduotuvėje nusipirkti galima visko, bet kartais netenkina kaina, skonis ar kokybė, tad kartais geriausia išeitis - gaminti patiems. Pasirodo, net ir varškę galima labai lengvai pasiruošti namuose.

Puslapis 1 iš 13
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24