Dalis Vilniaus savivaldybės darželių ir mokyklų nuo balandžio 27 d. pradeda teikti vaikų priežiūros paslaugas darželinukams, priešmokyklinukams ir pradinukams. Į darželius ar mokyklas galės būti priimti tie vaikai, kurių abu tėvai (įtėviai, globėjai, rūpintojai) privalo išeiti į darbus ir neturi kitų galimybių vaikams prižiūrėti. Sprendimas priimtas remiantis trečiadienį priimtu Vyriausybės sprendimu švelninti karantiną. Atsižvelgus į gautų prašymų skaičių, veiklą pradės ne visi darželiai ar mokyklos – iš pradžių planuojama atidaryti po keletą ugdymo įstaigų kiekvienoje seniūnijoje.

Tyrimais įrodyta, kad kokybišką ankstyvąjį ugdymą gavę vaikai, sulaukę 15 metų pasiekia kur kas geresnių mokymosi rezultatų, negu jų bendraamžiai. Kaip atpažinti kokybišką ugdymą ir į ką atkreipti dėmesį – pasakoja ir naudingais patarimais dalijasi Kaune veikiančios ir nuo 2020 m. rugsėjo Vilniuje duris atversiančios ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ vadovė Kristina Gadliauskienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius patvirtino atnaujintus bendrojo ugdymo planus, kuriais mokyklos remsis ateinančius dvejus mokslo metus. Nauja tai, kad mokyklos galės savarankiškiau disponuoti dalykui mokyti skiriamų valandų skaičiumi, ugdymą labiau organizuoti ne tik pamokų, bet ir projektinės veiklos forma, perskirstyti pamokas sugrįžusių emigrantų vaikams.

Beveik keturiasdešimt pedagogus bei tėvus vienijančių organizacijų ragina Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), Seimo švietimo ir mokslo komitetą stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą bei peržiūrėti švietimo struktūrines pertvarkas.

Trečiadienį susitikime su Viešųjų pirkimų tarnyba Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai sprendė, ką daryti su 7,8 mln. eurų vertės ugdymo programų atnaujinimo viešuoju pirkimu. Tarnyba dar kartą pakartojo, kad viešąjį konkursą reikėtų nutraukti.

Susitikime su Viešųjų pirkimų tarnyba bus sprendžiama, ar reikia sustabdyti 7,8 mln. vertės ugdymo programų atnaujinimo pirkimą, jį peržiūrėti ir skelbti konkursą iš naujo. Taip antradienį spaudos konferencijoje dėl Ugdymo plėtotės centro paskelbto beveik 8 mln. eurų vertės viešojo pirkimo bendrosioms ugdymo programoms parengti teigė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sulaukė kritikos dėl milijoninės vertės viešojo pirkimo, skirto pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosioms programoms atnaujinti.

Ar vaiko pažangos vertinimas gali lemti jo mokymosi rezultatus ir gebėjimų ugdymą? Kaip įvertinti vaiko pasiekimus, jog išsakyti žodžiai skatintų tobulėti, o ne sugriautų norą mokytis? Tai labai svarbūs klausimai, kuriuos būtina aptarti kiekvienam, susiduriančiam su vaikų ugdymu. Vaikų psichologė ir knygų tėvams bendraautorė Eglė Gudelienė pasakoja, į ką verta atkreipti dėmesį ugdant vaikų gebėjimus.

Šiuo metu Kauno mieste veikia per dvi dešimtis gimnazijų ir beveik tiek pat progimnazijų. Jau dabar kai kuriose iš jų greta valstybinės lietuvių kalbos ugdymas vyksta anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis. Artimiausiu metu tokių švietimo įstaigų gretos plėsis – J. Jablonskio gimnazija ir J. Dobkevičiaus progimnazija pradeda pasirengimą Tarptautinio bakalaureato programai.

Šiuolaikinis mokymas reikalauja taip organizuoti mokymo procesą, kad mokiniai žinias ir gebėjimus įgytų patys aktyviai veikdami. Tada jų mokymasis taps aktyvi ir kūrybiška veikla, kuriai yra būdingi ieškojimai ir atradimai.