Penktadienį stojantieji sužinos pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje rezultatai bus skelbiami iki 15 val. Šiemet sistemoje užsiregistravo 39,7 tūkst. stojančiųjų, beveik 22 tūkst. iš jų vidurinį išsilavinimą įgijo 2014-aisiais.

Tikslinio finansavimo vietos universitetuose atveria naujas galimybes studentams įgyti ne tik trokštamą specialybę, bet ir lengviau žengti ant pirmojo karjeros laiptelio. Taip apie Lietuvoje žaibiškai populiarėjančias tikslines studijas mano LAMA BPO prezidentas, KTU profesorius Pranas Žiliukas.

Iki bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų registracijos pabaigos (liepos 21 d. 17 val.) laiko liko nedaug. Stojantieji turėtų suskubti pristatyti visus bendrajam priėmimui reikalingus dokumentus.

Pasak ISM absolvento, „Strategy Labs" verslo analitiko Tomo Montvilo, uždirbti orų atlyginimą, vos pabaigus studijas, pasiseka tik itin motyvuotiems studentams, kurie darbo karjerą pradeda dar mokykloje. Anot jo, norint kartu su aukštojo mokslo diplomu į kišenę įsidėti ir kelių tūkstančių litų mėnesinį atlyginimą, domėtis darbo rinka, karjeros galimybėmis, darbdavių reikalavimais verta dar prieš stojant į universitetą.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, vieni abiturientai gali lengviau atsipūsti: viskas jau padaryta ir belieka laukti egzaminų įvertinimų. Kitiems abiturientams, stojantiems į menų ar pedagogines studijas, dar tik pusiaukelė: jų laukia stojamieji egzaminai.

Nors LR Mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnyje nurodoma, jog studentai, besimokantys valstybės finansuojamose neturėtų mokėti jokių papildomų įmokų, susijusių su studijų programos įgyvendinimu, vis dėlto ne visos aukštosios mokyklos šią įstatymo nuostatą vykdo. Kelios aukštosios mokyklos reikalauja iš studentų papildomos įmokos už diplomo ar jo priedėlio parengimą.

Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą kur studijuoti toliau dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje. Šis veiksnys yra svarbesnis nei pati studijų programa ar ją siūlanti aukštoji mokykla, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta Lietuvos studijų būklės apžvalga.

Nuo birželio 1 d. prasidėjęs 2014-ųjų metų bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas įsibėgėja. Iki prašymų studijuoti teikimo pabaigos liko 38 dienos.

Pagrindinė mokyklų lygio kritimo priežastis yra per didelė jų autonomija, mano švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusį pranešimą apie Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl medicinos studentų atidirbimo gydymo įstaigose, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) reiškia susirūpinimą šių ketinimų teisingumu ir atitikimu Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktams. Sveikatos apsaugos ministerija savo kreipimesi prašo išaiškinti ar galima studentų pasirašomose sutartyse numatyti būsimo mediko darbo vietą, LSS teigimu leidus įtraukti šią nuostatą būtų ribojama absolventų konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.