Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklų vadovai kartu su savivaldybe gali priimti sprendimą leisti vaikams likti namuose. Tai aktualu kaimiškoms vietovėms.

Artėjant Naujiems metams, dauguma pradedame galvoti apie pokyčius: svarstome, kokie būsime kitąmet, planuojame atsisakyti blogų įpročių, dažnai pagalvojame apie būtinus pasikeitimus mūsų kasdienybėje – darbe, universitete ar mokykloje. „Samsung Mokykla ateičiai“ programoje dalyvaujančių mokyklų moksleiviai nepabijojo pasvajoti apie ateities mokyklą, kurią įsivaizduoja tik labai išmanią. Taip jie mano ne veltui - technologijų naudą rodo ir tyrimų rezultatai.

Pasitelkiant atviras technines ir kūrybines dirbtuves „Fab Lab“, Vilniaus mokyklose skatinamos inovacijos ir ugdomas verslumas. Sostinėje veiks net 10 „Fab Lab“: 5 jau kuria Vilniaus licėjuje, Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Žemynos, Balsių ir Jono Basanavičiaus progimnazijose, dar 5 dirbtuvės kitų metų pradžioje pradės veikti Vilniaus ,,Genio“ progimnazijoje, VšĮ Šv. Juozapo mokykloje, Vilniaus Simono Konarskio mokykloje, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, VGTU Inžinerijos licėjuje ir Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijoje.

Lietuvoje besitęsiant dalies mokytojų streikui, streikuojančių mokyklų ir savivaldybių vadovai ragina ieškoti sprendimų situacijai išspręsti.

Iš Vakarų atėjęs pomėgis kalbėti apie X, Y ar Z kartas vis dar aplenkia pačią jauniausią, jau tik XXI amžiuje gimusią alfa kartą. Tačiau alfa karta taip pat yra pirmoji vaikų grupė, nuo pat gimimo pripratusi prie technologijų ir laiką leidžianti skaitmeninėje erdvėje. Ar tai reiškia, kad tai taip pat bus pirmoji karta, nemokanti sukurti artimo gyvo ryšio ar taisyklinga lietuvių kalba parašyti sakinio be internete mėgiamų santrumpų bei emocinių simbolių? O gal vieninteliais autoritetais laikys interneto „influencerius“?

Atmosfera tarp streikuojančių mokytojų ir valdžios kaista. Etatinio darbo apmokėjimo tvarka nepatenkintų streikuojančių mokytojų atstovai teigia, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) imituoja ir vilkina derybas, o dalis mokytojų, nematančių pažangos, galvoja, ar apskritai po streiko grįžti į pedagoginį darbą. Galiausiai streikuojantys mokytojai bei juos remiantys mokinių tėvai ir patys moksleiviai sako esą pasiryžę eiti į ŠMM ir iš jos nesitraukti tol, kol nebus patenkinti jų keliami reikalavimai.

79-ių mokyklų penktokai ir šeštokai nuo rudens chemijos, fizikos ir biologijos mokosi pagal naujovišką integralią gamtamokslinio ugdymo programą - per pamokas, kurios trunka ilgiau nei 45 minutes, gamtos mokslai neskaidomi į atskiras chemijos, biologijos, fizikos pamokas, visų šių dalykų mokoma susietai, pamokoje kartais dirba ne vienas mokytojas.

Seimo Kultūros ir švietimo komitete pradėta svarstyti mokytojų budėjimo per pertraukas ir mokinių saugumo jų metu problema - sudėtingesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tvarkai tarp pamokų užtikrinti netgi siūloma pasitelkti apsaugininkus.

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, etatinis mokytojų apmokėjimas tikrai pagerino padėtį, o šiuo metu įtampa tvyro dėl to, kad gavę ilgai prašytos laisvės kai kurie mokytojai su ja nesusitvarko, todėl reikėtų griežtesnio sprendimų reglamentavimo.

Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios dešimtys Visos dienos mokyklų, kurios siūlo galimybę pasilikti po pamokų ir iki 17 ar 19 val. dalyvauti formalųjį ugdymą papildančiose neformaliojo švietimo veiklose, gauti mokymosi, švietimo pagalbą, aktyviai leisti laiką lauke ir dalyvauti kitose ugdymui skirtose veiklose. Tai gali tapti išeitimi vaikų laisvalaikiu ir visapusiu ugdymu besirūpinantiems, pilną darbo dieną dirbantiems tėvams, kurių vaikai pasibaigus pamokoms 12 ar 13 val. dienos grįžta namo ir laiką leidžia vieni. Be to, ilgesnis laikas su bendraamžiais ir specialistais skatina daugiau bendrauti ir prisijaukinti mokyklą, o tai, kaip pastebi ekspertai, sprendžia ir psichologines, mokymosi motyvacijos ir socialinės įtraukties problemas.

Puslapis 1 iš 18
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24