Tyrimai rodo, kad patalpų oras gali būti užterštas net iki dešimties kartų daugiau nei lauko. Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos agentūra patalpų oro taršą įvardija net kaip vieną iš penkių pavojingiausių grėsmių žmogaus sveikatai. Tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad daugiau nei trisdešimties procentų pastatų patalpos turi problemų dėl oro kokybės. Tačiau kol kas daugelis pakankamai neįvertina šios problemos mastų. Kaip reikėtų užtikrinti oro kokybę patalpose ir kokių priemonių imtis norint išsaugoti savo sveikatą patars Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos prezidentė Doc. dr. Jūratė Staikūnienė.

Vis šiltėjantis oras ir sužaliavusi gamta pradžiugina toli gražu ne visus – tyrimai rodo, kad apie 10–30 proc. pasaulio gyventojų kamuoja sezoninės alergijos. Vaistininkai sako, kad nuo jų apsisaugoti padeda pastaruoju metu įprastomis tapusios medicininės veido kaukės, o apsirūpinti vaistais, palengvinančiais alergijos simptomus, gali kainuoti iki 10 eurų mėnesiui.

Grožis ir sveikata dažnai pastatomi ant skirtingų svarstyklių pusių, todėl renkantis vieną kartais tenka aukoti kitą. Nors aptemptos kelnės daugeliui yra stilingo įvaizdžio dalis, „Eurovaistinės“ sveikatos specialistė sako, kad toks „nekaltas“ drabužis gali būti įvairių sveikatos sutrikimų priežastimi.

Nepaisant to, jog vasara jau eina link pabaigos ir dauguma augalų yra sužydėję, gausios žiedadulkių koncentracijos, žydint kai kuriems augalams, keliamos problemos žmogaus sveikatai išlieka aktualios.

Alergeninių žiedadulkių krūvis šiek tiek buvo sumažėjęs lietingomis dienomis, bet intensyviai žydintys augalai skuba jas išbarstyti. Vos pradžiūvus orui, žiedadulkės plačiai pasklinda ore. Artėjant vasarai ore pasklis žolių žiedadulkės, o vietos, kuriose žolė nenupjauta, kelia pavojų alergiškiems žmonėms.

Pavasaris ir vasara ypač sudėtingas periodas alergiškiems žmonėms, kurie neretai alergines organizmo reakcijas sumaišo su peršalimo simptomais. Į kovą su alergija žmonės dažnai pasitelkia ir gana pavojingus „gydymosi“ būdus, kurie gali baigtis netgi mirtimi. Specialistų teigimu, taip nutinka dėl daugybės vis dar gajų ir nepagrįstų mitų apie alergiją ir jos gydymą.

Lietuvoje beržų žydėjimas jau artėja į pabaigą, bet žiedadulkių krūvis atskiromis dienomis vis dar aukštas. Šio reiškinio priežastis – tolimosios pernašos. Beržai gausiai žydi Suomijoje ir Rusijoje, o esant palankioms oro sąlygoms dideli žiedadulkių kiekiai pasiekia ir Lietuvą.

Per paskutinius dešimtmečius didėjantis oro užterštumas, pasyvus gyvenimo būdas ir alergijų paplitimas, pasaulio sveikatos specialistų vis dažniau siejamas su astmos sergamumu. Pirmąjį gegužės antradienį, minint Pasaulinę astmos dieną, sveikatos specialistai primena, kad kovojant su astma, susitaikymas su liga nepadės, svarbu imtis veiksmų.

Kartu su pavasario lygiadieniu Lietuvos ore įsivyrauja alksnio ir lazdyno žiedadulkės. Tiek savaitgalis, tiek ir visas paskutinis mėnesio dešimtadienis žiedadulkėms jautriems asmenims nebus lengvas. Šalyje gausiai žydi ir žiedadulkes barsto alksniai. Lazdynai savo žiedadulkėmis taip pat prisideda prie krūvio padidinimo.

Ilgai džiuginusį aksominį rudenį užmarštin stumia lauke jau šąlantys pirštai. Pirmuosius žiemos ženklus kai kurie gyventojai pajunta ypač aiškiai, kartais – net skausmingai. Jiems pasireiškia alergija šalčiui, arba šalčio dilgėlinė, kuria kasmet serga vis daugiau žmonių. Intensyvus odos paraudimas, niežėjimas, patinimas, atsirandantis odai kontaktuojant su šaltu oru, vandeniu ar šaltais daiktais – simptomai, leidžiantys įtarti esant alergiją šalčiui. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė sako, kad, šalčio dilgėlinė gali praeiti savaime, bet iki tol su ja reikia išmokti gyventi.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24