Šiandien neįsivaizduojame savo kasdienybės be išmanaus telefono, darbo – be kompiuterio ir poilsio be elektroninės knygos ar TV ekrano. Visi šie prietaisai labai palengvina mūsų gyvenimą ir paspartina darbą, tačiau optometrininkai įspėja – jie visi skleidžia nematomą, bet mūsų regai labai pavojingą mėlynąją šviesą. Jos poveikis ilgainiui gali sukelti rimtų regos problemų ir negrįžtamų pasekmių. Tad ką daryti – kaip nuo šios šviesos apsisaugoti ir kaip išvengti akių ligų?

Kartais jausti akių skausmą, pastebėti raudonį ar po ilgo įtempto darbo prie kompiuterio vaizdą matyti tarsi per miglą – daugelis turbūt susidūrė su tokiais akių nuovargio simptomais. Ir nors dažniausiai pagalvojame „niekis, praeis“, akis pasaugoti reikėtų. Kiekvienas dirgiklis veikia akis, o pradėjus silpti regėjimui, regą susigrąžinti natūraliais būdais beveik neįmanoma. Kita vertus, paprasti kasdieniai pratimai gali padėti užkirsti kelią net ir labai rimtoms akių ligoms.

Vasaros ir atostogų sezonui įsibėgėjant, korekcinius akinius vis dažniau keičia kontaktiniai lęšiai – regėjimo specialistai tikina, kad šiltuoju metų laiku kontaktinių lęšių naudotojų skaičius išauga. Priežasčių daugybė – jie suteikia daugiau laisvės judėjimui, aktyviam laisvalaikiui, be to, su jais galime nešioti norimus saulės akinius. Tačiau vasarą kontaktiniai lęšiai reikalauja ypatingos priežiūros, kurios nepaisymas gali sukelti rimtas akių ligas. Kaip to išvengti pataria optikų tinklo „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.

Glaukoma pasaulyje serga 3,5 proc. 40-80 metų amžiaus asmenų. Glaukoma sergantiems tris kartus dažniau nustatomos gretutinės širdies-kraujagyslių, kepenų ligos, cukrinis diabetas. Glaukoma ne tik klastingai sunaikina regėjimą, bet ir pablogina bendrą organizmo būklę. Kovo 10-16 d., minint Pasaulinę glaukomos savaitę, Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytoja prof. Ingrida Janulevičienė skaičiuoja, kad iki 2020 m. apie 76 milijonai gyventojų sirgs glaukoma. Iš jų 11,2 milijonų bus akli abiem akimis.

Išmaniosios technologijos tampa nebeatskiriama vaiko gyvenimo dalimi. Jos yra ne tik svarbiausias pramogų šaltinis, bet vis dažniau – ir mokymosi proceso dalis. Nuolatinis žiūrėjimas į ekraną meta akims nemenką iššūkį, tačiau ar įmanoma tų pačių išmaniųjų technologijų dėka užkirsti kelią regėjimo sutrikimams?

Įvairiomis akių ligomis serga maždaug kas šeštas šalies gyventojas, o pacientų srautas pas oftalmologus gydymo įstaigose pernai buvo trečias pagal dydį po odontologų bei fizine reabilitacija užsiimančių medikų. Draudikai pastebi, kad oftalmologo konsultacijos ypač dažnos tarp biurų darbuotojų, o sveikatos draudimo krepšelyje išlaidų dalis, skirta regėjimo patikrinimui, akiniams, kontaktiniams lęšiams, dirbtinėms ašaroms bei kitiems preparatams įsigyti sudaro apie 10 proc.

Intensyvūs saulės spinduliai ir ryški dienos šviesa akis vargina dvigubai labiau nei darbas prie kompiuterio ar kitų ryškios šviesos ekranų – tai vienas labiausiai akių gleivinę sausinančių aplinkos veiksnių. Pasak specialistų, sausų akių sindromas kamuoja įvairaus amžiaus žmones ir yra vienas dažniausių nusiskundimų vasarą. Negydomas šis sutrikimas gali iššaukti rimtas ligas ir net regėjimo sutrikimus.

Nuo kitų metų nuspręsta įdiegti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti akių ligų gydytojo (oftalmologo) išplėstinę konsultaciją, kurios metu atliekamas optinės koherentinės tomografijos tyrimas.

Dauguma gyventojų laukia šiltų saulės spindulių, tačiau kartu supranta ir jų keliamas rizikas. Vis dėlto dažnai saugantys savo kūną nuo saulės žmonės pamiršta, kad reikia pasirūpinti ir savo akimis.

Vaikystėje bene visi esame girdėję raginimus valgyti daugiau mėlynių, jei norime turėsi sveikas akis ir puikiai matyti. Tai ne mitas, bet akims naudingų produktų sąrašą vertėtų papildyti ir daugeliu šviežių daržovių bei vaisių. Kodėl? Nes žaliose, geltonose daržovėse bei vaisiuose esantis pigmentas liuteinas labai reikšmingas akims.