Kiekvienam Lietuvos piliečiui – po 200 eurų per mėnesį. Skamba kaip lėkšta politinė reklama? Ne, tokios šiuo metu yra Lietuvos galimybės sukurti „bazinių pajamų“ modelį, kuris pakeistų dabar egzistuojančią painią ir brangią socialinės apsaugos sistemą. Gal tai ir nedaug, bet daug geriau, nei turime dabar.

Ginčus tarp mokesčių mokėtojų ir administratorių nagrinėjanti Mokestinių ginčų komisija pernai išnagrinėjo 334 skundus ir prašymus dėl 53,6 mln. eurų.

Lietuvos eksportas pernai smuko 5,3 proc. iki 23,1 mlrd. eurų, o importas - 1,9 proc. iki 25,4 mlrd. eurų.

Žinia apie JAV interneto televizijos bendrovės Netflix" atėjimą į Lietuvą paskatino Lietuvos gyventojus ieškoti šios TV puslapio internete. Prognozuojama, kad "Netlix" paskatins internetinės televizijos (TV) plėtrą, rašo „Verslo žinios".

Pagal tai, kiek žmonių gyvena Lietuvoje, šaliai užtektų ir vieno oro uosto, LRT radijui pareiškė bendrovės „Lietuvos oro uostai" generalinis direktorius Gediminas Almantas, pasak kurio, Lietuvoje turėti tris oro uostus patogu, bet tai yra prabanga.

Statybos Lietuvoje spalio mėnesį, palyginti su 2014-ųjų spaliu, pabrango 1,7 procento.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje spalio mėnesį, palyginti su 2014-ųjų spaliu, padidėjo 3,5 procento.

Lietuvos kaip turizmo krypties rinkodarai užsienyje 2016 metais numatyta mažiau lėšų nei šiemet. Nuogąstaujama, kad padariniai gali būti liūdni - pritilus šalies reklamai, kitąmet užsienio turistų Lietuva gali sulaukti mažiau, rašo „Verslo žinios".

Kodėl sulėtėjęs Lietuvos ekonomikos augimas beveik neturėjo jokios neigiamos įtakos biudžeto pajamoms? Kaip vertinti ateinančių metų biudžetą? Ar įspėjimai, kad išlaidos auga per daug ir gali pasikartoti 2008-ųjų scenarijus, yra pagrįsti? Ir svarbiausia, ar neteks naujų metų pasitikti su smarkiai išaugusia mokestine našta?

Lietuvos mokyklų auklėtiniai neįgyja pakankamai finansinio raštingumo įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui, mano šalies mokyklose dirbantys ekonomikos mokytojai. Remiantis „Swedbank" Asmeninių finansų instituto atlikta apklausa, daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų pedagogų mano, jog su pinigų valdymu vaikai turėtų susipažinti nuo pirmos klasės (nuo 7 metų). Ketvirtadalis (26 proc.) respondentų pasisako už finansinio raštingumo ugdymą nuo 12 metų, o penktadalis (20 proc.) – nuo 14-17 metų. Kad moksleiviai įgyja pakankamai ekonomikos ir asmeninių finansų valdymo žinių ir įgūdžių, mano tik 7 proc. respondentų.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24