Vos įpusėjus antrai priėmimo į aukštąsias mokyklas savaitei pastebimas didelis norinčiųjų rinktis pedagogikos studijas susidomėjimas. Studijuoti mokytojo profesiją pasirinko net 580 stojantieji, didžioji jų dalis – pirmuoju pageidavimu. Palyginimui, pernai į bakalauro pedagogines studijas iš viso įstojo 429 asmenys.

„Tiems, su kuriais tenka kalbėti ar duoti patarimų ir kurie svarsto rinktis filosofijos studijas, o gal abejoja dėl šios specialybės perspektyvų, dažniausiai miniu, kad tai amžina specialybė. Žvelgiant istoriškai, filosofija visuomet buvo kultūrinių įvykių sūkuryje, o ateityje, manau, jog ji bus dar parankesnė ir turės didesnę paklausą darbo rinkoje. Filosofija ugdo tarpdisciplininį, kritinį mąstymą, kuris ir toliau bus labai svarbus orientuojantis probleminėse ir kūrybiškumo reikalaujančiose situacijose“, – sako filosofas Adas Diržys, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) baigęs „Filosofijos“ bakalauro ir „Praktinės filosofijos“ magistrantūros studijų programas.

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, universitetai iki birželio 1 d. turėjo galutinai apsispręsti dėl 2020 m. minimalaus konkursinio balo į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Šiandien Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Eugenijus Valatka patvirtino apie vieningą visų valstybinių universitetų susitarimą: 2020 m. priėmimui į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas mažiausio stojamojo konkursinio balo kartelė – 5,4 balo.

„Žmonės išgirdę, kad esu baigusi matematiką, iškart prilipina mokytojos etiketę, kai pradedu pasakoti, ką iš tiesų dirbu, tai jiems skamba lyg kosminio laivo projektavimas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Agnė Kazakevičiūtė, baigusi bakalauro „Matematika ir jos taikymas“ bei magistrantūros „Taikomoji matematika“ studijų programas. Šiuo metu A. Kazakevičiūtė dirba vienoje bendrovėje vyresniąja duomenų analitike ir teigia, jog įsitikinimas, kad moterys neturi loginio mąstymo, deja, bet dar gyvuoja. „Dažniausiai taip sako tie, kurie jo patys neturi“, – priduria A. Kazakevičiūtė ir pasakoja, kodėl pasirinko studijas VDU bei kaip po jų sekėsi įsitvirtinti darbo rinkoje.

Rinktis studijas užsienyje ar Lietuvoje – dažno vyresniųjų klasių moksleivio ir jo tėvų galvos skausmas. Priimant sprendimą būtina apsvarstyti įvairius aspektus: kaip išsirinkti gerą universitetą; kaip įgyti kokybišką išsilavinimą; kiek kainuos studijos ir pragyvenimas kitoje šalyje bei daugelį kitų. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto dekanės doc. dr. Živilės Sederevičiūtės-Pačiauskienės, ieškant atsakymų mus dar veikia itin gajūs mitai apie studijas užsienyje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino preliminarius 2020 m. valstybės finansuojamų studijų vietų aukštosiose mokyklose skaičius. Lyginant su 2019 m. planu, priėmimo į valstybės finansuojamas bakalauro ir vientisąsias studijas skaičius šiemet didėja 25 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigia, kad ekspertų nuogąstavimai, jog pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų stojimo tvarkos pertvarkymas gali pakenkti kolegijoms, yra nepagrįsti. Ministras įsitikinęs, kad nauja sistema kaip tik bus palankesnė kolegijoms.

Studentavimo metai yra vieni iš pačių svarbiausių, nes tai, ko išmokstama tuo metu, keičia ne tik gyvenimus, bet ir pasaulį. Todėl aukštojo mokslo kokybė ir pasiekiamumas yra vienas esminių valstybės prioritetų, ketvirtadienį atidarydamas tarptautinę mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodą „Studijos 2020“ sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, pasirinkusiems studijuoti pedagogiką, skirti didesnes stipendijas.

Ar pasirinkau tinkamą profesinį kelią, ar gyvenime viską darau gerai ir kur link toliau judėti? Galimybių jūroje dauguma žmonių užduoda šiuos klausimus, nes patiria nerimą dėl savo karjeros – tai viena labiausiai aptariamų temų pastaraisiais metais. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad 284 milijonai žmonių patiria nerimo sutrikimą, o tūkstantmečio kartą (angl. millennials) jis kamuoja 30 proc. daugiau nei vyresnių kartų atstovus.