Moterų padėtis darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

Ar žinojote, kad nuo šių metų sausio biudžetinių įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 val. per savaitę? O ar žinojote, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos gali būti skaidomos į dvi dalis?

Vasario 11 d. minėjome moterų ir mergaičių moksle dieną. Ši diena – puiki proga dar labiau paskatinti moteris įsitraukti į įvairias mokslo sritis. Taip pat ir atsigręžti į tas moteris, kurios neigdamos stereotipus visuomenėje, skinasi kelią mokslo srityje. Viena jų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. Ji teigia, kad dažnu atveju moterys nedrįsta savo jėgų išbandyti inžinerijos srityje ne tik dėl jas supančios aplinkos, bet ir žmonių, kurie perša įvairias stigmas.

Prof. dr. Andrius Stasiukynas, MRU Viešojo administravimo instituto direktorius

Modernus miestas neįsivaizduojamas be kokybiškų švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo saugumo ir kitų paslaugų gyventojams. Šios paslaugos užtikrina miesto gyventojų ir svečių gyvenimo kokybę, todėl nuo jų efektyvumo priklauso ir miesto ateitis – ar gyventojai norės jame gyventi ir kurti, ar norės, kad jų vaikai čia gyventų ateityje. Tai paslaugos, kurių kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo jas teikiančių specialistų: mokytojų, gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kt. – profesionalumo. Paprastai šių profesijų atstovams keliami labai aukšti lūkesčiai: jie turi greitai reaguoti į kylančias grėsmes ir nelaimes, gelbėti gyvybes, ugdyti vaikų vertybes, pilietiškumą ir t.t.

Per 31-erius Lietuvos nepriklausomybės metus sostinės darbo rinkai teko nemažai iššūkių. Prisiminėme juos minėdami istorinį Vilniaus gimtadienį, tačiau faktų ir skaičių gausybėje atradome nemažai įdomybių bei dėsningumų. Jūsų dėmesiui – žvilgsnis į dirbantį Vilnių ir jo žmones.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus, t. y. darbo dienos trukmė trumpinama visiems darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku (DK 112 straipsnio 4 dalis). 

Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja
Lietuvos darbo rinka sparčiai sensta: dirbame vis daugiau ir ilgiau. Visgi, tai nebūtinai užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Nors vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau vis dar palyginti neilgai nugyvename būdami geros sveikatos. Visa tai neretai tampa iššūkiu darbo rinkoje ir, žinoma, prie to prisideda ir kitos šių dienų aktualijos bei tendencijos.

Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama. Kas gresia į darbą nuolat vėluojančiam darbuotojui?

Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė

Prieš porą metų kilus pasaulinei pandemijai, darbo rinkos ekspertai ir organizacijų valdymo specialistai vienu balsu kalbėjo apie tai, kad esame naujos realybės liudininkai ir nuo šiol organizacijos veiks kitaip. Ar šios pranašystės išsipildė ir kaip organizacijų gyvenimas atrodo šiandien, kai nuolat girdime tokias naujas sąvokas, kaip „didysis išėjimas“ ir „tylusis atsitraukimas“?

Greičiau ir paprasčiau šalies darbdaviams įdarbinti trečiųjų šalių piliečius padės patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams.