Valstybinės ligonių kasos Prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė parodė, kad regioniniai mūsų šalies gyventojų vaistų vartojimo ypatumai ir toliau išlieka. Štai praėjusiais metais daugiausiai kompensuojamųjų vaistų suvartojo Širvintų (683), Vilkaviškio (646), o mažiausiai – Šalčininkų (399), Šilalės (420) ir Neringos (443) savivaldybių gyventojai.

Daugiau nei du trečdaliai vaistinių pirkėjų supranta, kad vaisto poveikį lemia jame esanti veiklioji medžiaga, o 84 proc. vaistininko patarti pirktų pigesnį vaistą. Tačiau kas šeštas gyventojas mano, kad vaistų poveikis priklauso nuo jų kainos – geresni vaistai esą kainuoja brangiau. Tokius duomenis atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.

Apie 6 proc. vaistinėse apsilankančių žmonių susiduria su rimtu vaistų nesuderinamumu, galinčiu sukelti pavojų sveikatai. Visgi vaistininkai pastebi, kad apie būtinybę derinti vaistinius preparatus pacientai dažniausiai net nežino. Užkirsti kelią dėl nesuderinamumo galimiems rimtiems sveikatos sutrikimams nuo šiol padeda viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų, jau veikianti ir „Norfos" vaistinėse.

Vaistai – antra pagal populiarumą prekė emigrantų krepšelyje, kurį jie prieš išvykimą susikrauna Lietuvos prekybos vietose. „Synopticom“ apklausos duomenimis, prieš išvykdami emigrantai apsiperka vidutiniškai už 195 eurų, kas antras Lietuvoje įsigyja ir vaistų. Pasak farmacijos specialistų, Didžiajai Britanijai pasirinkus prognozuojamą „kietą“ pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES) kelią, dar daugiau išlaidas planuojančių emigrantų vaistais apsirūpins išvykų į Lietuvą metu.

Kiekvienas žmogaus gyvenimo tarpsnis – savaip žavus, įnešantis naujų spalvų, patirčių ir atradimų. Spalio mėnesį tradiciškai daugiau dėmesio skiriama senjorams, minima tarptautinė pagyvenusių žmonių diena, siekiama atkreipti dėmesį į senyvo amžius žmonėms būdingas problemas, šviesti apie jas tiek pačius senjorus, tiek visą visuomenę. Svarbiausia senatvės ir jos atnešamų pokyčių nebijoti, juos priimti išmintingai, o labiausiai galima sau padėti įdėmiau įsiklausant į savo organizmą bei specialistų rekomendacijas.

Gyventojai turi žinoti, kad vaistinėse jie gali įsigyti pigesnių vaistų. Tokie vaistai paprastai yra generiniai. Natūralu, kad žmonėms kyla pagrįsti klausimai: kas yra tie generiniai vaistai ir kuo jie skiriasi nuo originalių vaistų? Kas juos gamina? Ar jie yra kokybiški?

Sveikatos politikos strategai žada stengtis kompensuojamų vaistų kainas Lietuvoje priartinti prie tų, kurios yra Lenkijoje, ir užkirto kelią žymiai brangesniems vaistams nei galimi alternatyvūs pasirinkimai patekti į kompensuojamų vaistų kainyną. Taip iš kainyno iškrito 38 vaistiniai preparatai.

Kiek daugiau nei pusmetį Lietuvoje kompensuojami nauji vaistai nuo hepatito C leido pasveikti beveik visiems gydytiems pacientams.

Vaistus nuo skausmo „Nurofen“ gaminančiai britų kompanijai „Reckitt Benckiser“ skirta 1,7 mln. Australijos dolerių (1,3 mln. JAV dolerių) bauda už tai, kad ji klaidino vartotojus.

Daugumoje Vakarų pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, populiarėja netradiciniai gydymo būdai arba alternatyvioji medicina. Pavyzdžiui, ajurveda, akupunktūra, apiterapija ir kt. medicinos sritys, kurios Rytų šalyse laikomos tradicinėmis. Beje, stebima, kad Lietuvos gyventojai vis daugiau vartoja maisto papildų ir nereceptinių vaistų. Vis dėlto klausimas, ar užsiimti savigyda yra saugu, lieka atviras.