„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidė, kaip žmonės vertina savo savijautą COVID-19 pandemijos metu. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų paaiškėjo, kad net 61 proc. lietuvių teigia, jog pandemijos metu jų nerimo lygis išaugo.

Koronaviruso sukeltos ekonominės pasekmės vienaip ar kitaip palietė daugelį šalies verslų ir gyventojų. Kai kurios įmonės buvo priverstos apkarpyti darbuotojams atlyginimus, kitos – karantino metu patyrė suklestėjimą. Vėlgi, vienus gyventojus karantinas paskatino susiveržti diržus, kiti – didelio poveikio nepajuto. Nepaisant lietuvių finansinės situacijos, tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ inicijuotas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad 83 proc. apklaustųjų poreikis skolintis karantino metu neatsirado.

Tyrimas parodė, kad didžioji dalis Baltijos šalių gyventojų nutikus nelaimei pagalbos kreiptųsi į vieną žmogų – partnerį ar sutuoktinį. Iš visų Baltijos šalių, Lietuvos žmonės bėdoje dažniausiai kliautųsi antrąja puse. Latvijos gyventojai dažiau nei kiti kaimynai įvykus nelaimei kreiptųsi į draugus. Ištikus bėdai Estijos ir Lietuvos gyventojai visiškai neprašytų kolegų pagalbos.

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ atliktoje gyventojų apklausoje paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų emocinė būsena gerėja. Jei balandžio mėnesį dominavo liūdesio emocijos, tai gegužę, prasidėjus antram karantino mėnesiui, jos įgavo labiau teigiamą atspalvį.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa dėl finansinės padėties parodė, kad netolimoje ateityje – per artimiausius 3 mėnesius – gyventojai neišlaidaus. Karantinui įpusėjus atliktas tyrimas atskleidė, kad nuo COVID-19 sukeltos ekonominės krizės reikšmingai nukentėjo daugiau kaip kas trečias lietuvis (38 proc.). Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejojantys, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė situacija tik blogės.

Tarptautinė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanija „Kantar“ Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu 2019 m. atliko reprezentatyvų Lietuvos viešųjų bibliotekų tyrimą, kuris atskleidė akivaizdų jų indėlį ugdant skaitmeninį raštingumą ir per dešimtmetį įvykusius pokyčius šioje srityje.

Kasdien vidutiniškai Lietuvos vardas užsienio šalių interneto naujienų portaluose pasirodo 250 kartų, o labiausiai mūsų šalimi domisi Vokietijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės žiniasklaida. Populiariausios temos, kuriose minima Lietuva – užsienio politika, eksporto, investicijų bei imigracijos klausimai. Tai parodė Lietuvos įvaizdžio grupės kartu su „Kantar“ atlikta 13 šalių interneto medijų analizė.

Gruodžio 18 d. Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai, tyrimo vadovas, vyriausiasis tyrėjas prof. dr. Kastytis Šmigelskas ir tyrėja dr. Agnė Slapšinskaitė pristatė HBSC (angl. Health Behaviour in School-aged Children) – vieno iš pagrindinių paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimų Europoje, atliekamų pagal griežtą, vieningą tarptautinį tyrimo protokolą, rezultatus.

Į šeštą dešimtį įkopę ir vyresni gyventojai bent du kartus dažniau nei jaunoji karta užsiima aktyvia fizine veikla, daugiau valgo sveikatai naudingų produktų ir labiau rūpinasi savo sveikata. Tokį lietuvių gyvenimo būdo ir sveikatos žemėlapį nubraižė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų BENU vaistinės iniciatyva atliktas unikalus tyrimas. Jis taip pat atskleidė, kokios sveikatos problemos vargina šiuolaikinę kartą.

Konkurencijos taryba bendrovėms „Būsto aplinka“ ir „Mano būsto priežiūra“ skyrė 1,074 mln. eurų baudą už tai, kad jos, pasak institucijos, kliudė įgaliotiems pareigūnams atlikti patikrinimą ir gauti tyrimui reikalingus dokumentus.

Puslapis 1 iš 11
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24