Seimas priėmė Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino naują dvigubos (daugybinės) pilietybės įgijimo pagrindą.

Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) siūlo Lietuvai leisti kandidatuoti į parlamentą dvigubą pilietybę turintiems asmenims. Tokia rekomendacija pateikta organizacijos Žmogaus teisių ir demokratinių institucijų biuro, vertinusio praėjusių metų spalį vykusius Seimo rinkimus, ataskaitoje.

Naujoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henkė sako pasaulio lietuviai pritaria referendumui dėl dvigubos pilietybės, jei bus įvykdytos trys sąlygos.

Teisingumo ministerija siūlo kitokį klausimą referendumui dėl dvigubos pilietybės nei siūlo jį inicijuojantis Liberalų sąjūdis.

Praėjusią savaitę Seime posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją, kuria ragina Seimą nepritarti referendumui dėl dvigubos pilietybės.

Dvigubos pilietybės įteisinimas referendumu padėtų Amerikos lietuviams išsaugoti ryšius su Lietuva, o nuogąstavimus dėl Rusijos galima išsklaidyti numatant konkrečias šalis, kur pilietybė būtų leidžiama, sako Niujorke gyvenantis lietuvis advokatas.

Liberalų sąjūdžio frakcija ragina priimti Seimo nutarimą, kuris leistų kartu su būsimais Seimo rinkimais surengti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės. Penktadienį įregistruotas nutarimas Seime bus svarstomas jau kitą savaitę, opozicinėje Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkėje.

Aukščiausiems šalies vadovams pasisakius už referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai su tuo sutikti nelinkę ir pabrėžia, kad dvigubą pilietybę turėtų turėti visi išeiviai, galintys įrodyti Lietuvos pilietybės turėjimą iki sovietų okupacijos.