Artėjant kovo 1-ajai, kuomet mūsų šalies gyventojai rinks savivaldybių tarybas ir pirmą kartą Lietuvos istorijoje tiesiogiai rinks merus, ir jau trečiadienį prasidėjus išankstiniam balsavimui, žiniasklaidoje vis dažniau skelbiama informacija apie pažeidimus ir tariamus balsų pirkimo atvejus.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nepritarė siūlymui seniūnus rinkti tiesiogiai. Pagrindinis to motyvas - seniūno postas taptų politizuotas.

Rinkimuose vėl kartu dalyvausiančios tautinės mažumos tapo politinio susidorojimo auka. Taip teigia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemar Tomaševski. Jo pavardę bandoma pašalinti iš LLRA ir Rusų aljanso koalicijos pavadinimo. Koalicijos lyderis mano, kad, neleisdama registruoti tokio pavadinimo koalicijos, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) viršija savo įgaliojimus ir yra įrankis rankose tų politinių jėgų, kurios nori pakenkti „Valdemaro Tomaševskio blokui".

Iki kovo 1-ąją vyksiančių savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų likus kiek daugiau nei mėnesiui, į koaliciją susibūrusioms tautinėms mažumoms teks šalinti dar vieną į ratus kišamą pagalį. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija susidūrė su nauja problema – kai kurios savivaldybės, kuriose koalicija kelia kandidatus, nesutinka registruoti koalicijos pavadinimo „Valdemaro Tomaševskio blokas". Pavadinimo, kuris buvo sėkmingai naudojamas tiek per 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimus, tiek per 2014 metų rinkimus į Europos Parlamentą.

„Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir Rusų aljansas vėl kartu startuos rinkimuose, šį kartą savivaldos rinkimuose", - tai ketvirtadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė LLRA lyderis Valdemar Tomaševski, kuris per kitais metais vyksiančius savivaldos rinkimus sieks Vilniaus miesto mero posto.

Daugiau nei dešimtmetį politikams bei visuomenei diskutavus ir galop 81 Seimo nariui balsavus „už", baigiantis pirmajam šių metų vasaros mėnesiui, priimta Savivaldybių tarybos rinkimų įstatymo nauja redakcija Lietuvoje įteisino tiesioginius mero rinkimus. Jei šio bei kito su vietos savivalda susijusio įstatymo pataisoms pritars šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, meras vienmandatėje apygardoje bus renkamas analogiškai kaip Seimo narys. Pirmieji tokie rinkimai vyks 2015-ųjų pradžioje. Meras bus išrinktas, jei pirmame ture už jį balsuos daugiau nei pusė rinkimuose dalyvavusių savivaldybės gyventojų. Prireikus antrojo turo, jame varžysis prieš tai daugiausiai rinkėjų balsų pelnę kandidatai.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigiamai vertina tiesioginių merų rinkimų iniciatyvą, dėl kurios turėtų būti balsuojama Seime ketvirtadienį. Pasak Vyriausybės vadovo, tai turėtų stiprinti pilietiškumą ir konkurenciją tarp idėjų.

Seimas po svarstymo pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų ir Vietos savivaldos įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama įtvirtinti tiesioginius mero rinkimus.

Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) referendumo iniciatyvinė grupė kreipsis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) su prašymu leisti organizuoti patariamąjį referendumą dėl tiesioginių mero rinkimų.

Seimo socialdemokratų nuomone, dėl tiesioginių merų rinkimų modelio reikia politinių partijų susitarimo.

Trečiadienį spaudos konferencijoje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė Milda Petrauskienė pabrėžė, kad yra būtina esminė diskusija tarp politinių partijų, savivaldybių, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA), vietos bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų dėl aiškaus mero ir savivaldybių kompetencijas apibrėžiančio tiesioginių merų rinkimų modelio. "Reikalingas politinių partijų susitarimas šiuo klausimu", - sakė ji.