Kauno rotušėje pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos miestu Torune skaičiuoja jau penkerius metus. Minint šios partnerystės metines, gegužės 12–14 dienomis Kauno delegacija aplankė giminingą miestą. Vizito metu Torunėje simboliškai atvertas Lietuvos Respublikos garbės konsulatas. Susitikimo tikslas – aptarti bendras veiklas, pasidalinti geraisiais pavyzdžiais bei stiprinti broliškų miestų tarpusavio ryšius.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas gegužės 10 d. susitiko su naujai paskirtu Lenkijos ambasadoriumi Konstanty Radziwiłł. Lenkijai padėkota už įsitraukimą į regiono saugumo stiprinimą, aptartas tolesnis šalių bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje. Pasak ministro, santykiai su Lenkija išlieka itin svarbiu Lietuvos saugumo politikos prioritetu.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius ir komiteto nariai – Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Laima Mogenienė ir Mindaugas Skritulskas – su oficialiu vizitu lankydamiesi Varšuvoje pirmą kartą susitiko su Lenkijos Seimo Ekonomikos ir plėtros komisijos atstovais. Susitikime buvo aptarta geroji šalių praktika smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo, energetikos temomis. Lietuvos Seimo atstovai pakvietė kolegas atvykti į Lietuvą, glaudžiau bendradarbiauti Lenkijos ir Lietuvos komitetų kuruojamose srityse.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Varšuvoje susitiko su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Šalių vadovai aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai, pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Lvive susitiko su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda. Antrajame Liublino trikampio valstybių vadovų susitikime dar kartą pabrėžta šimtmečius trunkančios strateginės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos partnerystės svarba ir Lietuvos bei Lenkijos pasiryžimas teikti Ukrainai visokeriopą pagalbą ginantis nuo Rusijos karinės agresijos.

Krašto apsaugos ministerijoje penktadienį akredituotas naujasis Lenkijos gynybos atašė Lietuvai pulkininkas Slavomiras Pavlikovskis. Su naujomis pareigomis jį pasveikinęs ir sėkmės darbuose palinkėjęs krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius pabrėžė, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik bendra istorinė atmintis, bet ir bendri saugumo iššūkiai, todėl dvišalis valstybių bendradarbiavimas ir toliau turi būti stiprinamas.

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV prezidentui Joe Bidenui – 108 metai. Tarptautinė galių pusiausvyra irgi greičiausiai atrodys kitaip – prognozuojama, kad dabartinį Didįjį septynetą (G-7) iki 2050-ųjų pakeis augantis septynetas. Ką šie neapibrėžtumai gali reikšti Lietuvai ateityje? „Manoma, kad vienas iš svarbiausių Lietuvos ateičiai veiksmų bus auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių režimų“, – sako Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) vyr. politikos analitikė, „Lietuva 2050” dalykinės komandos vadovė dr. Sigita Trainauskienė.

Lietuvos Respublikos Seimas spalio 14 d., ketvirtadienį, balsavo dėl rezoliucijos, skelbiančios palaikymą Lenkijos suverenumui, įtraukimo į sesijos darbotvarkę. Rezoliucijos projektą palaikė 45 parlamentarai, 17 susilaikė nuo balsavimo. 57 Seimo narių balsais, kurių dauguma priklauso valdančiajai koalicijai, rezoliucija dėl palaikymo Lenkijai buvo užblokuota.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikčioniškų šeimų sajungos Seimo nariai Beata Petkevič ir Česlav Olševski reaguodami į migracijos krizę bei vyriausybės pasimetimą valdant minėtą krizę paskelbė pranešimą spaudai, kuriame pažymi, kad pagal Vidaus reikalų ministerijos statistiką nuo 2021 sausio 1 d. iki liepos 8 d. Lietuvos pasienyje sulaikyti 1509 nelegalūs migrantai. Šie skaičiai nuolat keičiasi į didėjimo pusę ir šiuo metu sunku tikėtis, kad srautai pasibaigs. Vyriausybė sugebėjo paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, bet iki šiol neturi konkretaus veiksmų plano migrantų krizei valdyti.

Šių metų pirmąjį pusmetį Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pasaulio žiniasklaidos antraštėse buvo paminėti daugiau nei 10 tūkst. kartų, o socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“) – daugiau nei 23 tūkst. kartų. Miestų veidus daugiausia formavo pranešimai apie šalies vidaus ir užsienio politiką, socialines ir kultūrines iniciatyvas, eksportą ir investicijas. Vilniaus paminėjimai daugiausia susiję su turizmo sritimi, kūrybišku atsaku į COVID-19, kultūrinėmis ir socialinėmis iniciatyvomis. Kauno ir Klaipėdos miestų paminėjimų daugiausia užfiksuota Vokietijos žiniasklaidoje. Kauno „Žalgirio“ klubo veikla buvo viena matomiausių formuojant Kauno skaitmeninį matomumą, – rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė atlikta apžvalga.