„Lietuvai, kaip ir kitoms planetos valstybėms, reikia įdėmiai įsiklausyti į nerimastingą pasaulio mokslininkų bendruomenės pasiųstą žinią apie klimato pokyčių grėsmę ir visomis išgalėmis stengtis mažinti temperatūros kilimą. Laiko turime nedaug. Ir tai ne tik kiekvienos valstybės, bet ir kiekvieno jos piliečio priedermė“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas Pietų Korėjoje pristatytą specialiąją Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) antradienį perspėjo Paryžiaus viršūnių susitikimo dėl klimato kaitos dalyvius, kad „mes pralaimime mūšį“ prieš visuotinį atšilimą.

2015 metų gruodžio 12 dieną 195 valstybių atstovai susirinko Prancūzijos sostinėje sudaryti pirmosios tikrai universalios klimato sutarties - Paryžiaus susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią blogiausiems pasaulinio atšilimo scenarijams.

Tarptautinis jūrų transportas kasmet išmeta po milijardą tonų anglies dvideginio (CO2). Tai sudaro net pustrečio procento nuo visame pasaulyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio.

Pasaulinis klimato atšilimas sukelia vandenynų ekosistemoms didžiulę grėsmę ir, be kita ko, skatina gyvūnų ir žmonių ligų plitimą bei kelia pavojų pasaulio apsirūpinimui maistu, nustatė mokslininkai.

Augalai prie pasaulinio klimato pokyčių prisitaiko šiek tiek geriau negu iki šiol manė mokslininkai, todėl šio proceso padariniai tikriausiai nebūtų tokie pragaištingi, kaip kai kurie prognozavo, rodo nauja studija.

Aidint džiugiems šūksniams ir plojimams Prancūzijos sostinėje šeštadienį pateiktas siūlomos 195 valstybių sutarties tekstas apie pasaulio ryžtą mažinti šiltnamio efektą stiprinančių dujų emisiją, kuri kelia grėsmę Žemės klimato stabilumui.

Šį savaitgalį visame pasaulyje vyks tūkstančiai masinių renginių, skirtų paraginti kitą savaitę Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje susirinksiančius pasaulio lyderius susitarti dėl priemonių mažinti šiltnamio efektą sukeliančią dujų emisiją ir taip suvaldyti klimato kaitą. Prie šios iniciatyvos jungiasi ir Lietuva.

Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankosi Anilas Markandya – Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius, 2007 m. Nobelio taikos premiją pasidalinęs su buvusiu JAV viceprezidentu, knygos ir filmo apie visuotinį atšilimą „Nepatogi tiesa" autoriumi Alu Goru.

Netinkamai nustatyti nacionaliniai uždaviniai gali lemti, kad atmosferos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis toliau bus „daug didesnė" negu turėtų būti, kad būtų išvengta katastrofinio pasaulinio klimato atšilimo, trečiadienį perspėjo analitikai.