Kaip rodo skaičiavimai, per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“.

Rugpjūtį pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota metinė infliacija sudarė 2,5 proc.

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) sausį apskaičiuota Lietuvos vidutinė metinė infliacija sudarė 2,4 proc.

Suderinta metinėinfliacijaLietuvoje liepos mėnesį buvo kiek didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) šalių, skelbiaEurostatas.

Lapkričio mėn. fiksuota 0,3 proc. infliacija -tiek pabrango vartojimo prekės ir paslaugos. Lapkričio mėn. metinė infliacija sudarė 4,4 proc.

Per pastarąjį dešimtmetį eurą įvedusių Europos Sąjungos (ES) šalių patirtis rodo: gyventojų palaikymas naujosios valiutos atžvilgiu labiausiai išauga praėjus keliems mėnesiams ar net metams po euro įvedimo. Tiek laiko pakanka įsitikinti, jog euro įvedimas neturėjo esminės įtakos vartotojų prekių ir paslaugų kainų pokyčiams.

Finansų ministras Rimantas Šadžius neatmeta galimybės, kad įsivedus eurą dėl kainų apvalinimo ir spartesnio ekonomikos augimo infliacija paspartės, tačiau ji tikrai nepasieks aukštumų buvusių prieš pat krizę.

Sausio mėnesį, palyginti su gruodžio mėnesiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 proc., prognozuoja statistikai.