Lietuvos pienininkams Europos Komisija skyrė 12,63 mln. eurų paramos. Toks sprendimas priimtas antradienį Liuksemburge, kur bus sprendžiama dėl konkrečios paramos dėl Rusijos embargo ir pasaulinių kainų kritimo nukentėjusiems pieno bei mėsos gamintojams. Lietuva pienininkams siekė gauti 32 mln. eurų.

Nauja visuomenės apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti sekmadienį, rodo, jog šiuo metu daugiau britų nori išstoti iš Europos Sąjungos (ES) nei likti joje.

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) pareiškė, kad pabėgėlių antplūdis, atskleidęs didžius nesutarimus tarp Bendrijos narių, bus ilgalaikė problema ir kad bloko šalys turi prisitaikyti prie naujos tikrovės.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos šalis priimti bent 100 tūkst. pabėgėlių ir taip sumažinti pietinėms Bendrijos narėms tenkančią gilėjančios migrantų krizės naštą.

Britanijos vyriausybė antradienį pareiškė, kad klausimas, į kurį Jungtinės Karalystės rinkėjai turės atsakyti planuojamame referendume dėl jų šalies narystės Europos Sąjungoje, tikriausiai bus suformuluotas kaip aiškus pasirinkimas - „pasilikti ar išeiti?", rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė „EUobserver".

Reaguodama į prezidentės kritiką, valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai" tikina, kad yra parengusi paraiškas gauti 197 mln. eurų bendrijos paramos jos įgyvendinamiems projektams. Šį kartą lėšų bus prašoma ne tik iš Europos infrastruktūros tinklų programos (EITP), bet ir Sanglaudos fondo.

Labiausiai Europos Sąjunga (ES) pasitiki lietuviai ir rumunai, mažiausiai - Kipro ir Graikijos gyventojai, atskleidė naujas tyrimas.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, jog „visiškai įmanoma", kad vėliau penktadienį Briuselyje susitiksiantys euro zonos šalių finansų ministrai patvirtins dešimčių milijardų eurų vertės Graikijos finansinio gelbėjimo programą, kuriai kiek anksčiau pritarė Graikijos parlamentas.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad Lietuvos gyventojai keliaujantys ar viešintys bet kurioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje gali įsigyti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių pagal Lietuvoje išrašytus popierinius receptus. Tokia tvarka galioja jau nuo 2013 m. spalio 25 d. Išimtis daroma tik narkotiniams vaistams – jų įsigyti kitose valstybėse pagal lietuviškus receptus negalima.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos iniciatyvai nuo 2016 metų pradėti taikyti Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose numatytus minimalius akcizus gamtinėms dujoms, kurios naudojamos kaip kuras centralizuotai teikiamos šilumos gamyboje. Preliminariais ministerijos skaičiavimais, toks akcizas neturės didelės įtakos vartotojams, nes vieną šilumos energijos kilovatvalandę pabrangins vidutiniškai 0,00049 euro.