Šalyje šiek tiek padaugėjo gyventojų, manančių, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Rugpjūčio mėnesį šeši iš dešimties šalies gyventojų pripažino maną, kad padėtis Lietuvoje blogėja.

Tris mėnesius trukęs karantinas patuštino Lietuvos gyventojų pinigines – jo metu daugiau nei pusė namų ūkių susidūrė su padidėjusiomis išlaidomis, rodo apklausa. Kas trečias šalies gyventojas karantino metu daugiau pinigų išleido maistui, kas ketvirtas daugiau nei įprasta mokėjo už elektrą, kas penktas – už vaistus.

Daugiau nei pusė šalies gyventojų bent kartą per dieną gamina maistą namuose, vengia nesveiko maisto. Nepaistant to, jie negalėtų savo maitinimosi pateikti kaip pavyzdžio kitiems žmonėms. Panašus skaičius, beveik kas antras, reguliariai atlieka profilaktinį sveikatos patikrinimą pas gydytoją ir nuolat stebi savo sveikatos būklę. Nors rūpinasi sveikata, tik kas dešimtas užtikrintai tvirtina sportuojantis reguliariai. Šiuos duomenis atskleidė liepą sveikatos mėnesiu paskelbusio prekybos tinklo „Rimi“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

Daugiau kaip pusė europiečių pageidauja, kad ES skirtų daugiau lėšų kovai su pandemijos padariniais. Svarbiausi gyventojų politiniai prioritetai – sveikata, ekonomikos gaivinimas ir klimato kaitos stabdymas, parodė Europos Parlamento užsakymu atlikta apklausa. Du trečdaliai norėtų didesnių ES galių kovoti su krize.

Naujausios visuomenės apklausos duomenimis, per 4 mėnesius pagerėjo tik trijų institucijų vertinimas – 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Ministrų Kabinetu (pasitiki 47 proc., nepasitiki 50 proc.). 4 procentiniais punktais padidėjo pasitikėjimas Seimu (pasitiki tik 28 proc., nepasitiki 69 proc.) bei 3 procentiniais punktais paaugo pasitikėjimas Konstituciniu Teismu (pasitiki 68 proc., nepasitiki 25 proc.). Vis dėlto, nepaisant augančio pasitikėjimo po karantino laikotarpio, Vyriausybė ir Seimas išliko prie labiausiai nepasitikėjimą keliančių šalies institucijų.

Didžioji dauguma – 91 proc. – Europos gyventojų žino sąvoką „Europos Sąjungos pilietis“. Lietuvoje irgi toks pat procentas respondentų nurodė žinantys šią sąvoką, parodė ketvirtadienį Europos Komisijos paskelbti naujos „Eurobarometro“ apklausos apie ES pilietybę ir demokratiją rezultatai.

Beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų šiųmetės krizės akivaizdoje patyrė didelį stresą dėl savo finansinės situacijos, tačiau pradėti taupyti ar investuoti neplanuoja. Kaip atskleidė „Luminor“ užsakymu visose Baltijos šalyse atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, 17 proc. respondentų krizės akivaizdoje teko gyventi iš santaupų, tuo metu net 40 proc. lietuvių karantino metu jokių santaupų neturėjo. Ir tik 5 proc. tautiečių teigia besijaučiantys finansiškai saugūs išeiti į pensiją.

Covid-19 pandemija neigiamai paveikė daugiau nei pusės (55 proc.) lietuvių finansinę situaciją. Be to, dėl koronaviruso krizės du penktadaliai (41 proc.) šalies gyventojų turėjo susitaikyti su sumažėjusiu atlyginimu, patyrė su užimtumu susijusias problemas ar neteko darbo. Vis tik pastaruoju metu iki trečdalio išaugusi taupančių gyventojų dalis rodo, kad šiai krizei lietuviai gali būti neblogai pasirengę. Tokius duomenis atskleidė tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ visoje Europoje atliktas specialus pandemijos finansiniam poveikiui įvertinti skirtas Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.

Naujausios apklausos duomenimis, labiausiai korumpuotais šalyje išlieka politikai, antri – statybų sektorius, treti – prekybos centrų verslininkai.

Daliai Lietuvos gyventojų finansiškai nelengvas buvo jau pirmasis karantino mėnuo. Jam praėjus 28 proc. gyventojų pripažino, kad kasdienėms reikmėms pradėjo naudoti turimas santaupas: iš jų 17 proc. – neplanuotoms išlaidoms atidėtus pinigus, dar 11 proc. į apyvartą paleido kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas lėšas.

Puslapis 1 iš 12
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24