Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be daržovių pažibos – bulvės. Daugybė patiekalų – cepelinai, bulvių plokštainis, bulviniai vėdarai – laikomi tradiciniais, tačiau pagrindinis jų ingredientas į Lietuvą atkeliavo tik XVII a. Nors gali pasirodyti, kad visos bulvės vienodos, visgi, priklausomai nuo veislės, jos skiriasi savo savybėmis. Kad išsirinktumėte tinkamiausią – paruošėme trumpą bulvių gidą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad bulvės savo populiarumu tarp pirkėjų jau daugelį metų nenusileidžia nei vienai kitai daržovei.

Lietuvoje bulvės – vienos universaliausių ir labiausiai mėgstamų daržovių, o patiekalų su jomis tradicinėje virtuvėje ypač gausu. Jolanta Sabaitienė, prekybos tinklo „Iki“ vaisių ir daržovių ekspertė teigia, kad daržovių kategorijoje bulvės – nenugalimos konkurentės. Duomenys rodo, jog būtent bulvės jau daugelį metų yra perkamiausios daržo gėrybės.

Prieš daugiau nei 200 metų Lietuvoje atsiradusi bulvių valgymo tradicija pavertė šią daržovę tradicinės virtuvės karaliene – be bulvės neįsivaizduojamas nei kasdienis, nei šventinis stalas. Tačiau įsibėgėjęs bulviakasio sezonas suteikia puikią progą iš naujo atrasti šios daržovės skonį ir netikėtais receptais.

Bulvių sodinimas, derliaus gausa ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų ir šiemetinis žvarbus pavasaris šiek tiek sujaukė bulvių augintojų planus. Vis dėlto, nors pavasariška šiluma nelepino ir bulviasodį teko nukelti, Šilutės rajone ūkininkaujantis Kęstutis Macijauskas tikisi, kad pirmosios šviežio derliaus bulvės parduotuvių lentynas turėtų pasiekti jau liepos pradžioje.

Po ilgos pertraukos šią žiemą Lietuvoje vėl fiksuoti didžiuliai šalčiai reikšmingai ūkio darbų plano nekoreguos, tačiau įtakos šviežiam derliui tikriausiai turės. Daugiau nei 30 metų bulves auginantis ūkininkas Kęstutis Macijauskas sako, kad bulviasodis šiemet greičiausiai vyks įprastu metu, tačiau šalta žiema bulvių augintojams atnešė ir teigiamų dalykų.

Dažnam mūsų Italija yra skaniausių makaronų ir picų šalis, o į Prancūziją vyksta ištikimi jūros gėrybių gerbėjai, žinantys, kad būtent šioje šalyje ras aukščiausią kokybę. Tuo metu Lietuvos nacionalinė virtuvė neatskiriama nuo patiekalų su bulvėmis. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad „antrąja lietuvio duona“ vadinama bulvė yra universali daržovė, galinti pasiūlyti patiekalų ne vien tradicinės virtuvės gerbėjui, bet ir nuolat naujų skonių ieškančiam žmogui, rašoma pranešime spaudai.

Šiais metais visi pasiilgę šviežių lietuviškų bulvių galėjo jų įsigyti anksčiau nei pernai, rašoma pranešime spaudai. „Maximos“ parduotuves šiųmetinis bulvių derlius pasiekė dar birželio viduryje. Šiuo metu supakuotų tinklelyje bulvių kaina siekia 1,19 euro, palyginti su pernai, kai kilogramas bulvių kainavo 1,29 euro. Sveriamos lietuviškos bulvės kainuoja 0,89 euro už kilogramą, o pernykščio bulvių derliaus kilogramas – 0,27 euro.

Ankstyvas ir gausus šviežių bulvių derlius šįmet sulaukia kaip niekada didelio pirkėjų susidomėjimo. Vien „Maximos“ prekybos tinkle šviežių bulvių per šiuos metus parduota net triskart daugiau nei pernai, o birželio mėnesį jos užėmė pirmą vietą tarp visų šviežių daržovių.

Lietuvoje nesitraukiant karščiams, dėl to kenčia ir žemdirbiai, tačiau dirbamų plotų mažinti dėl sausros jie kol kas neplanuoja. Iš daržovių blogiausia padėtis – bulvėms ir salotoms, tuo metu grūdininkai sako, kad juos gelbsti pasėti didesni nei pernai žieminių kultūrų plotai, kurie yra atsparesni sausroms.

Dėl sausros sumažėjus bulvių derliui, dalis ūkinininkų kelia jų kainas, o bulvių perdirbėjai nuogąstauja, kad gali apskritai pritrūkti žaliavos traškučių ir kitos produkcijos gamybai, rašo „Verslo žinios".