Pamokų metu CO2 koncentracija Lietuvos mokyklose nuolat viršija rekomenduojamą ribą, o tai kenkia vaikų sveikatai ir gebėjimui mokytis, rodo Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos (NPNA) atliktas tyrimas.

Vis daugiau Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų, kartu su maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, palaiko iniciatyvą ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir ieško galimybių užtikrinant atsiskaitymą negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose – šiuo metu iš 111 sostinės mokyklų 39 jau yra įsidiegusios atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o 17 mokyklų planuoja įsidiegti artimiausiu metu. 

Išaiškėjus faktams, kad Vilniuje ugdymo įstaigų nelankymui pagrįsti iš tėvelių reikalaujama išrašų iš medicininių dokumentų, esančių e. sveikatos sistemoje, kur pateikiami itin jautrūs sveikatos duomenys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi aiškinti situaciją. Tuo pačiu savivaldybėms ir tėveliams primena, kad nei darželiai, nei mokyklos nebegali reikalauti nei popierinių 094/a formos medicininių pažymų, nei elektroninių, kuriomis anksčiau buvo pateisinamas vaiko neatvykimas.

Kova prieš patyčias šalies mokyklose duoda rezultatų, tačiau dalis mokinių vis dar neskuba pranešti apie patiriamas problemas, nes bijo, kad tai apsunkins padėtį. Šio nerimo dabar jau galima bent iš dalies išvengti: neseniai Lietuvoje startavo elektroninė platforma mokykloms „Patyčių dėžutė“, kuri suteikia galimybę greitai reaguoti į patyčias, anonimiškai pranešti apie jas bei sulaukti skubios pagalbos. Ko ir kodėl bijoma, pranešant apie patyčias? Į šį klausimą atsakė psichologė Eglė Sirvydytė.

Nuo sausio bendrojo ugdymo mokyklose ir darželiuose lengvėja privalomai saugotinų dokumentų našta. Nuo sausio 1 d. įsigaliojęs naujas švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymas, kuriuo patvirtinama švietimo įstaigų veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklė, privalomai saugotinų dokumentų sumažina daugiau nei per pusę.

Gruodžio 12 d. Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus iniciatyva organizuota Šalčininkų rajono lenkų mokyklų konferencija „Kaip ugdome, ko siekiame?“. Susirinkusius pasveikino LLS Šalčininkų skyriaus pirmininkas Zdzislav Palevič, pabrėždamas gimtosios kalbos kaip lemiamo tautinės, kultūrinės ir istorinės tapatybės veiksnio svarbą, kartu deklaruodamas tinkamų vaikų ir jaunimo ugdymo gimtąja kalba sąlygų sudarymą visuose švietimo įstaigų lygmenyse nuo darželio iki vidurinės ir aukštosios mokyklos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu savivaldybėms paskirstyta valstybės tikslinė dotacija ugdymui, atsižvelgiant į patikslintą mokinių skaičių mokslo metų pradžioje. Keturiems 2019 metų mėnesiams numatyta daugiau nei 210 mln. eurų.

Mokiniai į mokyklą galės neiti ne tik per šalčius, bet ir esant karštam orui. Tokius pakeitimus po pasitarimų su Sveikatos apsaugos ministerija įsakymu įtvirtino švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Šį rugsėjį mokslo metus pradeda daugiau kaip 460 tūkst. mokinių ir studentų. Beveik visos šalies mokyklos naujus mokslo metus pradės rugsėjo 2-ąją, pirmadienį. Rugsėjo 1-ąją, sekmadienį, į mokyklas susirinks 20 mokyklų bendruomenės: Visagine (5), Vilniaus mieste (5), Kazlų Rūdoje (2), Kauno rajone (2) ir Joniškyje (2), taip pat Varėnos (1), Rokiškio (1), Prienų (1), Panevėžio (1), Lazdijų (1) ir Kaišiadorių (1) rajonuose.

Naujais mokslo metais mokinių skaičius šalies mokyklose išliks panašus kaip praėjusiais. Prognozuojama, kad pirmokų skaičius mažai skirsis nuo pernykščio – jų sugužės apie 29 tūkst.