Šiandien Vyriausybė patvirtino nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimus, kurie svarbūs ir švietimo įstaigoms. Savivaldybių administracijoms išsiųsta detali informacija su scenarijais, kaip rugsėjį bus organizuojamas ugdymo procesas, o ketvirtadienį tai bus aptarta per susitikimą su savivaldybių administracijų vadovais.

„Greitu metu sulauksime mokyklų, kurios siūlys mokytis tik nuotoliniu būdu. Bet, net ir mokantis per nuotolį, mokyklos svarbiausias uždavinys ir tikslas bus mokytojų ir mokinių bendravimas bei bendradarbiavimas, tik jis vyks ne sėdint mokyklos suole, klasėje, o virtualioje klasės aplinkoje“, - kalbėdamas apie artimiausius pokyčius, kurie palies šalies mokyklas, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantas, fizikos mokytojas Irmantas Adomaitis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė švietimo įstaigoms rekomendacijas dėl ugdymo naujais mokslo metais. Visoms mokykloms bei savivaldybėms išplatintame ministerijos rašte pabrėžiama, kad atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją rugsėjį planuojamas visų mokinių grįžimas į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu, mokykloms užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia, kad šiuo metu nuo COVID-19 pasiskiepijo maždaug 10 proc. vyresnių nei 12 metų mokinių. Ministrės teigimu, mokytojų, mokinių ir visos visuomenės vakcinaciją būtina skatinti, nes tai, pasak jos, pagrindinis įrankis, leisiantis vaikams saugiai sugrįžti į mokyklas.

Bendrojo ugdymo mokyklos optimaliausiu ugdymo organizavimo būdu laiko kontaktinį ugdymą, išskyrus nuotolines konsultacijas pavieniams mokiniams ar pamokas atskiroms klasėms, kai ugdymas kitokiu būdu negalimas.

Švietimo, sporto ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė atmeta idėją, kad rugsėjo mėnesį prasidėjus naujiems mokslo metams gali tekti vėl grįžti prie nuotolinio ugdymo. Pasak jos, atsisakyti kontaktinio mokymo teko dėl itin aukšto mirtingumo augant naujų COVID-19 atvejų skaičiui, tačiau situaciją šiuo metu esą keičia vakcinacija.

Šiemet mokytis arba tęsti mokslą Vilniaus mokyklose prašymus pateikė 13 tūkst. vaikų tėvų, kurių didžioji dalis jau gavo kvietimus į norimas mokyklas. Likusieji, kurie iš norimos mokyklos vis dėlto nesulaukė kvietimo, bus tikrai pakviesti mokytis Vilniuje tolesniuose priėmimo etapuose.

Besibaigiantys mokslo metai buvo pilni neapibrėžtumo ir daugybės valandų, praleistų skaitmeninėje erdvėje. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė teigia, kad nors nuotolinis mokymasis turėjo ir privalumų, ir trūkumų, labiausiai tikėtina, kad gyvenimui grįžtant į vėžes bus atsigręžiama į klasikinį mokymąsi kontaktiniu būdu.

Šiandien bendrojo ugdymo mokyklose trūksta daugiau nei 300 specialiųjų pedagogų. Beveik trečdalis (28 proc.) Lietuvos mokyklų neturi specialiųjų pedagogų, logopedų. „Naujausi tyrimai rodo, jog drastiškai specialiųjų pedagogų, logopedų trūksta Vilniaus mieste (net 44 proc. ugdymo įstaigų neturi šių specialistų), Klaipėdoje tokių įstaigų – 37 proc., o Kaune – 35 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sako, kad pozicija dėl naujų mokslo metų yra aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.