Šalies gyventojai renkasi įsigyti brangesnius ir naujesnius automobilius, o naujai transporto priemonei pirkti jie į banką dažniau kreipiasi dėl automobilių lizingo nei paskolos, rodo „Swedbank“ duomenys. Per praėjusius metus gyventojai „Swedbank“ sudarė 48 proc. daugiau lizingo sutarčių nei 2018 m., ir 3 iš 4 lizingo būdu įsigytų automobilių buvo visiškai naujos arba iki vienerių metų amžiaus transporto priemonės.

Dėl šiltų rudens ir žiemos mėnesių nebuvo fiksuotas įprastas vartojamojo finansavimo sezoniškumas, ir gyventojai toliau gyveno šiltojo sezono skolinimosi režimu, pastebi „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertai. „Swedbank“ duomenimis, gyventojai praėjusiais metais daugiau skolinosi brangesniems pirkiniams – automobiliams ir būsto atnaujinimui. Bendra banko suteiktų vartojamojo finansavimo paskolų suma pernai perkopė 100 mln. eurų.

Pastarieji dveji metai tarptautinei prekybai ir pasaulio ekonomikai buvo nekokie. Nepaisant to, ką sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, prekybos karus nelengva laimėti ir ekonomikai jie nenaudingi. Viskas prasidėjo gana nekaltai – kiniškų saulės kolektorių apmokestinimu, vėliau sekė plienas, aliuminis, 5G technologijos ir taip toliau. Pagrindinis JAV muitų taikinys pastaruosius dvejus metus buvo Kinija, tačiau muitų bazukos neišvengė ir JAV sąjungininkės.

Vaidas Paukštys, „Swedbank investicijų valdymo“ portfelių valdytojas
Praėję 2019-ieji – vienas geriausių laikotarpių didžiausiose pasaulio finansų rinkose per pastaruosius 20 metų. Tai geriausiai iliustruoja pasaulio akcijų kainų pokyčius matuojantis indeksas MSCI, kuris per praėjusius metus išaugo apie 30 proc. Bendrame kontekste labiausiai žibėjo informacinių technologijų sektorius, kurio akcijos minimu laikotarpiu brango apie 50 proc.

„Swedbank“ ekonomistai dėl šiek tiek geresnių euro zonos perspektyvų iki 3,0 proc. padidino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau tai vis tiek bus lėčiausias augimas per pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai įspėja matantys nemažai rizikų ir Lietuvos augimo prognozės negerina – šalies ekonomikai toliau prognozuojamas vangus, beveik dvigubai lėtesnis augimas nei šiemet.

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies gyventojo individualaus vartojimo išlaidos pasiekė 90 proc. ES vidurkio, rodo „Eurostat“ duomenys. Toks vartojimo apimčių augimas turi įtakos bendrai ekonomikos plėtrai, tačiau vartojimą galima vertinti ir iš asmeninių finansų valdymo perspektyvos. Kaip brėžti ribą tarp realių savo poreikių ir impulsyvaus „aš noriu“ vartojimo?

Ar geras darbas turi teikti laimę? Daugeliui atsakymas turbūt akivaizdus: taip. Jei darbe jaučiamės laimingi, greičiausiai toks darbas mus įkvepia, jame mums sekasi, čia galime atskleisti savo gebėjimus. Net tuo atveju, kai mums svarbiau uždirbti pinigų, įtraukiantis darbas padeda pasiekti geresnio rezultato ir atitinkamai gauti mus tenkinantį finansinį atlygį. Bet jei pravėrę darbovietės duris ryte nepajuntate pasitenkinimo – ar tai signalas, kad metas keisti darbą?

Euro zonos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau buvo nuviliantis. Trumpalaikiai pramonės sektoriaus vargai vis dėlto pasirodė esantys ne tokie ir trumpalaikiai. Euro zonos pramonės sektorius antrąjį ketvirtį traukėsi 1,3 proc., ir išankstiniai indikatoriai nerodo jokių atsigavimo ženklų.

Didėjant pasaulinės prekybos suvaržymams bei politiniam neapibrėžtumui pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos tampa vis niūresnės. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais pasaulio ekonomikos augimas bus lėčiausias nuo 2009 metų, ir ne viena didelė ekonomika gali panirti į recesiją. Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2 proc., tačiau nuosmukio tikimybė išlieka nedidelė.

Termometro stulpeliui vis dažniau perkopiant 30 laipsnių temperatūrą kone kasmet užfiksuojamas naujas vasaros karščių rekordas. Klimatologai pirštu beda į vienintelį kaltinamąjį – dėl besikaupiančio anglies dvideginio šylančią planetos atmosferą. Nors šiltesnės vasaros džiugina ne vieną šalies gyventoją, visgi ekstremalūs karščiai atneša daugiau problemų nei laimės. Klimato kaitos padariniai gali ne tik paskatinti keisti savo įpročius, bet ir priversti gerokai patuštinti pinigines.

Puslapis 1 iš 10
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24