„Swedbank“ ekonomistai dėl šiek tiek geresnių euro zonos perspektyvų iki 3,0 proc. padidino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę, tačiau tai vis tiek bus lėčiausias augimas per pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai įspėja matantys nemažai rizikų ir Lietuvos augimo prognozės negerina – šalies ekonomikai toliau prognozuojamas vangus, beveik dvigubai lėtesnis augimas nei šiemet.

Vartojimas Lietuvoje sparčiai vejasi europietiškąjį vidurkį − pernai vieno šalies gyventojo individualaus vartojimo išlaidos pasiekė 90 proc. ES vidurkio, rodo „Eurostat“ duomenys. Toks vartojimo apimčių augimas turi įtakos bendrai ekonomikos plėtrai, tačiau vartojimą galima vertinti ir iš asmeninių finansų valdymo perspektyvos. Kaip brėžti ribą tarp realių savo poreikių ir impulsyvaus „aš noriu“ vartojimo?

Ar geras darbas turi teikti laimę? Daugeliui atsakymas turbūt akivaizdus: taip. Jei darbe jaučiamės laimingi, greičiausiai toks darbas mus įkvepia, jame mums sekasi, čia galime atskleisti savo gebėjimus. Net tuo atveju, kai mums svarbiau uždirbti pinigų, įtraukiantis darbas padeda pasiekti geresnio rezultato ir atitinkamai gauti mus tenkinantį finansinį atlygį. Bet jei pravėrę darbovietės duris ryte nepajuntate pasitenkinimo – ar tai signalas, kad metas keisti darbą?

Euro zonos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau buvo nuviliantis. Trumpalaikiai pramonės sektoriaus vargai vis dėlto pasirodė esantys ne tokie ir trumpalaikiai. Euro zonos pramonės sektorius antrąjį ketvirtį traukėsi 1,3 proc., ir išankstiniai indikatoriai nerodo jokių atsigavimo ženklų.

Didėjant pasaulinės prekybos suvaržymams bei politiniam neapibrėžtumui pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos tampa vis niūresnės. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais pasaulio ekonomikos augimas bus lėčiausias nuo 2009 metų, ir ne viena didelė ekonomika gali panirti į recesiją. Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti iki 2 proc., tačiau nuosmukio tikimybė išlieka nedidelė.

Termometro stulpeliui vis dažniau perkopiant 30 laipsnių temperatūrą kone kasmet užfiksuojamas naujas vasaros karščių rekordas. Klimatologai pirštu beda į vienintelį kaltinamąjį – dėl besikaupiančio anglies dvideginio šylančią planetos atmosferą. Nors šiltesnės vasaros džiugina ne vieną šalies gyventoją, visgi ekstremalūs karščiai atneša daugiau problemų nei laimės. Klimato kaitos padariniai gali ne tik paskatinti keisti savo įpročius, bet ir priversti gerokai patuštinti pinigines.

Šiais metais į mūsų šalį turėtų užsukti bent 3 mln. turistų, kurie čia praleis vieną ar daugiau dienų. Skaičiuojama, kad atvykę turistai per šiuos metus bendrai Lietuvoje turėtų išleisti daugiau kaip 1 milijardą eurų. Šie skaičiai taps naujais šalies turizmo rekordais. Pagal užsienio turistų nakvynių skaičiaus augimą Lietuva pastaruosius dvejus metus yra tarp ES lyderių.

Šiais metais į Lietuvą turėtų atvykti bent 3 mln. turistų, kurie čia praleis vieną ar daugiau dienų. Skaičiuojama, kad atvykę turistai per šiuos metus bendrai Lietuvoje turėtų išleisti daugiau kaip 1 milijardą eurų, teigia „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.

„Swedbank“ pristato naują išmaniąją programėlę, kuri leis telefonu atsiskaityti bekontakčiu būdu ir atlikti momentinius mokėjimus. Banko atstovai skaičiuoja, kad didžiajai daliai iš 600 tūkst. dabartinės banko programėlės savininkų naujoji programėlė taps prieinama per liepos mėnesį. Artimiausiu metu programėlėje numatomas ir atsiskaitymų „Garmin“ ir „Fitbit“ įrenginiais diegimas.

Remiantis paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, net 64 proc. visų Lietuvos keliais važinėjančių automobilių amžius siekia nuo 10 iki 20 metų. Latvijoje tokių automobilių dalis sudaro 57 proc., Estijoje trečdaliu mažiau − 41 proc. Tiesa, reikia paminėti, kad net penktadalis Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių senesni nei 20 metų. Duomenys kalba patys už save – senų automobilių skaičiumi lenkiame visas šalis Europoje.

Puslapis 1 iš 9
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24