„Dirbtinio intelekto technologijos apima vis platesnį veiklos sričių spektrą – nuo veidų atpažinimo ar skaitmeninio turinio valdymo iki transporto srautų valdymo ar meninės kūrybos. Prognozuojama, kad veiklų ir procesų automatizacija naudojant dirbtinį intelektą ateityje tik plėsis ir sukels nemažai socialinių iššūkių, pirmiausia – darbo rinkoje“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros docentas Ignas Kalpokas ir priduria, kad pirmiausia bus automatizuoti paprastesni, rutiniški darbai, tačiau galima numanyti, jog ateityje dirbtinis intelektas galėtų įsitvirtinti daugelyje sričių, taip pakeisdamas žmones darbo rinkoje, o kai kuriose srityse dirbtinio intelekto taikymas gali tapti, tiesiogine to žodžio prasme, gyvybės ir mirties klausimu.

Dabar karjerą baigiantys žmonės darbo rinkoje išsilaikė apie 40 metų. Nesunku suvokti, kaip radikaliai per tą laiką pasikeitė technologijos. Kaip galime nuspėti, kas laukia dar po 40 metų?

2020 metais, pandemijos akivaizdoje, dirbtinis intelektas pasiūlė sprendimų sudėtingiausiems iššūkiams ir atsidūrė dėmesio centre. Šiandien DI technologijos yra naudojamos kuriant vakciną nuo COVID-19, sprendžiant su vakcina susijusius logistinius iššūkius, matuojant žmonių nuotaikas, dezinfekuojant patalpas be žmogaus dalyvavimo. Kokių naujovių ateinančiais metais galime tikėtis iš DI technologijų? Ar 2021 metais jos prisidės sprendžiant opiausias pasaulio problemas? Apie tai dirbtinio intelekto ekspertai diskutavo MITA iniciatyvos AI BOOST virtualiame renginyje „Dirbtinio intelekto tendencijos 2021: ko tikėtis?“.

„Jaunam žmogui gali susidaryti įspūdis, kad ateityje už mus viską darys kompiuteris ir nebereikės specialistų. Tačiau tam, kad kompiuteriams sukurtume darbo vietas, specialistų reikės dar daugiau“, – paradoksalią tiesą atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto (AGAI) dekanas dr. Justas Nugaras.

Kasmet vykstanti didžiausia pasaulyje technologijų paroda „CES“ – tarsi naujas žvilgsnis į ateitį. Inovacijas tobulinančios bendrovės pristato vis pažangesnius išradimus ir rodo, kaip gyvensime ateityje. Didelį dėmesį dirbtiniam intelektui (AI) skirianti bendrovė „Samsung“ šiemet Las Vegase vėl pristatė „C-Lab“ inovacijų dirbtuvėse sukurtus projektus. Dalinamės šių metų netikėčiausiais dirbtinio intelekto startuoliais.

Viešojoje erdvėje vis garsiau skamba prognozės apie milžinišką dirbtinio intelekto plėtrą verslo srityje. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad globali dirbtinio intelekto rinka per daugiau kaip penkmetį išsipūs 43 kartus! Jos vertė išaugs nuo 1,4 milijardo 2016 metais iki 60 milijardų 2025 metais.

Vis labiau aukštosiomis technologijomis, kompetentingais specialistais ir inovatyviais sprendimais garsėjanti Lietuva buvo įvertinta pasauliniame inovacijų kontekste. Viena didžiausių IT bendrovių pasaulyje IBM sudarė 40 moterų lyderių, dirbančių dirbtinio intelekto srityje, sąrašą. Tarp lyderių pateko ir lietuvė, „Danske Bank“ IT operacijų vadovė, Ona Juodkienė.

Dirbtinio intelekto artimiausiu metu matysime vis daugiau. Tyrimai rodo, jog 2020 metais net 85 proc. bendrovių savo veikloje naudos dirbtinį intelektą (DI), o jau šiuo metu apie 75 proc. programėlių savyje turi vienokį ar kitokį DI elementą. Kaip pastebi „Microsoft“ ekspertai, tai pagrinde lemia trys priežastys.

Bernardas Marras yra visame pasaulyje žinomų bestselerių autorius, populiarus pagrindinis įvairių renginių pranešėjas, futuristas ir valdžios institucijų bei verslo kompanijų patarėjas verslo ir technologijų klausimais. Jis padeda organizacijoms pagerinti jų darbą, išmaniau panaudoti turimus duomenis ir suvokti tokių naujųjų technologijų kaip dirbtinis intelektas, didieji duomenys, blokų grandinės ar daiktų internetas svarbą verslo procesams. „Financial Times“ jis pateikia savo įžvalgas apie dirbtinį intelektą ir išdėsto artimiausias jo vystymosi prognozes.

„DPD“ Vokietijos rinkoje pristatė balso atpažinimo programėlę, skirtą virtualiam asistentui „Google Assistant“, kuris reaguoja į balso komandas. Pasitelkę naująją programėlę klientai gali sužinoti siuntos pristatymo laiką valandos tikslumu, peradresuoti siuntą arba sužinoti, kur yra artimiausi „DPD“ siuntų terminalai ir taškai. „DPD“ Vokietija taip pat vysto dirbtinio intelekto technologijas virtualiems pokalbiams, el. pašto asistentams ir netrukus žada pasekti „DPD“ Prancūzijos pavyzdžiu, kur klientams jau padeda virtualūs pokalbių robotai.