„Seniai praėjo tie laikai, kai mokytojas galėjo prašyti savo mokinių padėti į šalį mobiliuosius telefonus ir tik žiūrėti, ką jis rašo ant lentos“, – sako Ondřejus Staněkas, Prahos Ekonomikos universiteto dėstytojas. Viešojo kalbėjimo ekspertas, įvaizdžio konsultantas savo patirtimi dalijosi Kauno technologijos universiteto (KTU) organizuotoje tarptautinėje savaitėje, kurioje dalyvavo akademiniai darbuotojai iš daugiau nei 20 Europos universitetų.

Vilniaus universitetas (VU) šį rudenį pasitiks su keliomis naujomis bakalauro studijų programomis. Viena jų – „Informacinių sistemų inžinerija“ Matematikos ir informatikos fakultete. „Tai – platesni žinių, gebėjimų ir tyrimų horizontai mėgstantiems informatiką ir norintiems aktyviai dalyvauti pasauliniuose technologijų pažangos procesuose“, – programą apibūdina jos kūrėjai dr. Povilas Treigys ir dr. Jolita Bernatavičienė. Su jais plačiau pasikalbėjome apie programos atsiradimą, jos ypatumus ir karjeros perspektyvas ją baigusiems absolventams.

Švietimo ir mokslo ministerija nustatė aukštesnę studijų programų rentabilumo kartelę. Nuo rugsėjo 1 d. valstybės finansavimas bus skiriamas tik toms studijų programoms, kuriose studijuos bent minimalus nustatytas studentų skaičius. Taip pat ministrės pasirašytame įsakyme numatytas valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose ir kolegijose. Tai padės sutelkti didesnius studentų srautus ir koncentruotis į studijų kokybę, skatins aukštąsias mokyklas atsisakyti studijų programų smulkinimo.

Reformuojant aukštąjį mokslą numatoma studijų programų skaičių mažinti nuo 1800 iki 700 – planuojama, kad neliks tų programų, kurios surenka per mažai studentų.

Kokią sritį rinktis studijoms? Ar tikslieji mokslai išliks populiarūs ateityje? Kokia specialybė bus paklausiausia? Šiuos ir kitus klausimus sau užduoda ne vienas abiturientas, galvojantis apie studijas ir ateities karjerą. Tuo tarpu studijų specialistai sufleruoja, kad inžinerija bus viena paklausiausių ateities specialybių.

Nors abiturientų skaičius mažėja, valstybės finansavimas studijoms išlieka toks kaip pernai. Vyriausybė patvirtino 2017 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas skiriamas lėšas ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Valstybės finansavimą studijoms gaus apie 14,4 tūkst. stojančiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas, 4 tūkst. būsimųjų magistrantų, pusė tūkstančio doktorantų ir 400 rezidentai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino studentų, priimamų 2017 metais į aukštąsias mokyklas, normines studijų kainas – lėšas, kurias valstybė numato skirti aukštosioms mokykloms už vieno studento studijas. Jos lieka tokios pačios kaip pernai.

Akademijoje, Kėdainių rajone, apsigyveno pirmasis pabėgėlis iš Sirijos. Nuo vasario 1 dienos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute trisdešimtmetis vyras pradėjo doktorantūros studijas.

Pasauliui laukiant naujų profesijų, kurių dar negali įvardinti ir ateities tendencijas prognozuojantys specialistai, svajonių karjerai gali praversti įvairios įgytos žinios. Lietuvių kalbos mokytojos išsilavinimą turinti, dainuojanti, televizijoje dirbanti siuvėja-mėgėja. Kas? Tai grupės „Pinup Girls“ narė Simona Nainė, kuri sako, kad kartais patys nežinome, kiek galime, ar bijome išbandyti save.

Kaip numatyta 2016 m. priimtame Mokslo ir studijų įstatyme, Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą nustato mažiausią konkursinį balą stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas. 2017 m. universitetai studijuoti galės priimti tik surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos - ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo iš dešimt, praneša Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyrius.