Lietuvai gali tekti šiais metais keliolika milijonų eurų padidinti krašto apsaugos finansavimą, kad būtų pasiektas NATO standartas gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tam ketinama panaudoti Finansų ministerijos pasiskolintas lėšas, taip išvengiant sudėtingesnės biudžeto peržiūros procedūros.

Krašto apsaugos ministerijai įgyvendinant įsigijimų sistemos pokyčius, atnaujinama ne tik struktūra, bet ir personalas. Siekdama pritraukti kompetentingų įsigijimų srities specialistų, gruodžio mėnesį ministerija jau paskelbė pirmuosius valstybės tarnautojų atrankos konkursus į naujai kuriamą ministerijos Įsigijimų politikos skyrių, o artimiausiu metu taip pat bus skelbiama atranka ir į Gynybos resursų agentūrą.

Lietuva sparčiai artėja prie įsipareigojimo krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako premjeras Algirdas Butkevičius.

Ministras susitiks su Kanados gynybos ministru Robertu Nicholsonu (Robert Nicholson) ir aptars pakitusią saugumo situaciją Baltijos regione ir Rytų Europoje bei NATO viršūnių susitikime Velse priimtų sprendimų dėl kolektyvinės gynybos priemonių stiprinimo ir NATO parengties veiksmų plano įgyvendinimą, dalyvavimą bendrose tarptautinėse operacijose, kitus bendradarbiavimo klausimus.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos siūlo koreguoti įstatymų projektus, kuriais siekiama numatyti, kad, Lietuvoje įvedus karo padėtį, šalies teritorijoje registruoti medžiotojų klubai ir būreliai būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.

Politikai nesutaria, kokia dalis bendrojo vidaus produkto (BVP) kitąmet teks Lietuvos krašto apsaugai ir kas turi patekti į karinių išlaidų krepšelį, rašo „Verslo žinios". Su šalies gynybos finansavimu susijusį skaičių - 1,3 proc. BVP - pateikė prezidentūra, išplatinusi pranešimą apie valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės pasirašytą ir oficialiai paskelbtą Seimo priimtą kitų metų biudžetą.

Daugelis šalies institucijų per pastarąjį mėnesį pelnė didesnį žmonių pasitikėjimą. Žmonės ėmė labiau pasitikėti kariuomene, Valstybės kontrole, žiniasklaida, Konstituciniu Teismu, prokuratūra, teismas ir Seimu. Tai rodo dienraščio „Lietuvos ryto" šeštadienį skelbiama visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus" gruodžio 5-14 dienomis atlikta apklausa.

Seimui pritarus kitų metų biudžetui, kitąmet krašto apsaugos finansavimas procentais priartėtų prie NATO siekiamybės ir būtų 1,11 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Seimas, priėmęs 2014 m valstybės biudžeto pataisas, nutarė dar šiais metais padidinti asignavimus krašto apsaugai 130 mln. litų. Už šį pasiūlymą balsavo 100 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė du parlamentarai. Krašto apsaugos ministerijai papildomai bus skirta 85 mln. litų biudžeto asignavimų. Pagrindinis šių lėšų šaltinis yra šiemet prognozuojamos didėjančios akcizų pajamos. Taip pat bus padidinta Privatizavimo fondo sąmata ir iš jų krašto apsaugai papildomai skirta dar 45 mln. litų.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas lapkričio 13-14 dienomis su oficialiu vizitu lankysis Kišiniove.